Veido kaukė iš gintaro

Gintarinė kosmetinė kaukė, tai šimtaprocentinis Baltijos gintaras, nepaveiktas karščio ir neapdorotas cheminėmis priemonėmis. Kosmetinei kaukei paruoštas(susmulkintas į miltelius specialiu būdu) gintaras yptingas tuo, kad jame nėra konservantų, kurie kenkia odai.

Fizikocheminės sąvybės

Gintaro žaliavą kosmetikoje pradėta naudoti neatsitiktinai. Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad saulės akmuo yra galingas sveikatos ir energijos šaltinis. Jis turi daugiau privalumų, nei kitos įprastos kosmetikoje naudojamos gamtinės medžiagos.Gintare glūdi visos dabar žinomos elektromagnetinės energijos rūšys. Sumaltas, jis yra ypatingas laisvųjų elektronų ir nuostabiųjų sorbentų šaltinis.Šis pusbrangis akmuo yra augainės kilmės, ir tai paaiškina, kodėl gyvų organizmų ląstelių cheminė sudėtis ir gintaro cheminė sudėtis sutampa.

Geležis - 0,55 proc.
Natris - 0.1 proc.
Kalcis - 0.1 proc.
Aliuminis - 0,74 proc.
Auksas - 0.002 proc.
Morganas - 0.025 proc.
Silicis - 0.71 proc.
Varis - 0,001 proc.
Magnis - 0,025proc.
Gintaro rūgštis - 8 proc.
Azotas - 0,5 proc.
Siera - 0,55proc.
Deguonis -10,47proc.
Angliavandeniai -78,63 proc.

Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad gintare visiškai nėra sunkiųjų metalų druskų. Mineralinės dalelės, sudarančios saulės akmenį, reguliuoja apykaitos procesus organuose, audiniuose, dalyvauja išskiriant toksinus, turi antistresinių, antialerginių sąvybių, naikina prakaito kvapą. Taip pat gerina strukturines elementų funkcijas ląstelėse, reguliuoja pigmentų apykaitą, stabdo senėjimo procesus, slopina sklerotinius pokyčius kapiliaruose, gerina raumenų tonusą, stiprina jungiamųjų audinių struktūrą.


Kosmetinis sveikatinimo efekta

Dėl nepakartojamų biocheminių ir energetinių gintaro sąvybių kaukė tampa universali ir leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų per labai trumpą laiką:
valo giluminį poodinį sluoksnį, šalina teršalus, prakaitą ir riebalų perteklių,
prisodrina deguonimi lasteles ir šalina toksinus,
lygina mažas raukšleles, lėtina odos senėjimo procesus,
tonizuoja ir normalizuoja energetinius procesus ląstelėse,
šalina patinimus, pigmentines dėmes, kraujagyslių užkalkėjimą,
stiprina kapiliarus, atgaivina odos spalvą,
neutralizuoja mikrobus ir virusus,
šalina randelius, inkštirus ir herpį.

Nuima stresą, gerai veikia nervų sistemą.

Reguliariai naudojama gintaro kaukė atnaujina ir sveikatina odą.


Gintarinės kaukės naudojimas

Vieno gintaro pudros paketuko turinį (2,5 g) sumaišykite su 15 ml ( 1 arbatinis šaukštelis) virinto šilto vandens ir energingai plakite 2-3 minutes .Ant nuvalytos veido ir kaklo odos užtepkite paruoštą kaukę plonu sluoksniu. Lengvai pamasažuokite pirštų galiukais. Ypatingai atkreipkite dėmesį į T zoną. Jei oda sausa, kaukę laikykite 10 minučių. Normaliai ir mišriai odai padės 15 minučių kaukė, riebiai - 20 minučių. Nuvalykite kaukę servetėle, sudrėkinta toniku arba nuplaukite šiltu vandeniu. Tuo pačiu pamasažuokite odą apvaliais judesiais.Procedūrą užbaikite drėkinamuoju kremu.
Gintarinę kaukę naudokite 2-3 kartus per savaitę, tačiau vyresnei, glembančiai odai jos reikia kasdien. Rekomenduojamas kursas - 15-20 procedūrų.Skirtingai nei dauguma kitų kosmetinių kaukių, gintarinė kaukė rekomenduojama paakių odai prižiūrėti. Taip pat nuimti įtampą, patinimus. Be kita ko gintaro kaukė naikina smulkių raukšlelių tinklą.

Amber in Therapeutics

One a day Phaeton, the son of Helios, the God of sun, managed to convince his father to allow him to drive his horse-drawn sun chariot down the firmament. The father agreed, but as soon as the horses felt that the charioteer was inexperienced, they bolted. The sun burnt the African land to ashes, tanning its inhabitants black. So as to prevent further damage, Zeus was forced to strike Phaeton with lightning into the river Eridanus (Po). Phaeton’s sisters, Heliades, lamented his fate, cursing gods, so they kept crying, any their tears became resin, which turned into amber. Years later, the sea is still throwing the sisters’ amber tears to the shore.
The existence of several thousand-year-old amber amulets is evidence that people believed in the power of the stone since the earliest prehistoric times. Amber has also been used as kind of foundation stone, to ensure health and good luck for inhabitants of a dwelling.

This faith in the effectiveness and power of amber continues until today.
As ages ago, amber is still perceived as an exceptional stone, as it:
Smells nicely when warmed in your hand, gives out a resinous scent and aromatic smoke when burnt, electrifies and attracts small pieces of paper when rubbed, sinks in fresh water, but floats on the surface in saltwater, contains inclusions (traces of life dating back to 40 million years ago).

But the most fascinating is perhaps its unequalled color diversity.
The uniqueness of amber also results from the visual properties of the raw stone. Forms created by nature are interesting: drops, icicles and nuggets with a natural opening used to be used as the first amulets. They were hung on a leather thong for protection or as a decoration. Then there were figurines of animals, birds and fish, which were to guarantee successful hunting or fishing. People believed that just as amber attracts dry glass blades, such amulets attract luck and happiness and have a special power to ward off evil.

Various amber amulets, such as amber hearts, crosses, and elephants with a raised trunk or figurines of Buddha are used until today. Necklaces are also a type of an amulet. In the Polish regions of Kurpie and Cashubia we may come across amber “pajaki” and “kierece”, which decorate people’s houses. “Kierece” are connected with the cult of the sun.
The first records concerning the use of amber as medicine date back to antiquity. Initially medicines were made only from ingredients available in the natural environment: plants, animals and minerals.

Owing to its special magnetic properties, amber held a deep interest for people. It was also believed that the more ingredients a medicine contains, the better the final results. An original formula by Nicolaus Copernicus, kept in Sweden, specifies 22 ingredients, including amber.

Albert the Great (1193-1280), a Dominican and a philosopher, identifies amber as the first among the six most effective medicines. “Sunt sex in medicis, quae vincunt raobore aurum: succinum, Ocastoreum, mors, camphora, tartarus, aurum”. Tinctures originate from the same period they were based on beer, wine or water and were effective cures for stomach and rheumatic aches. There are no records even vaguely suggesting any undesirable or harmful effect of amber.

In the middle Ages plagues swarmed across towns, taking a heavy toll of the inhabitants. Fumigation with the smoke of burning amber was recommended as an effective preventive measure. As recorded by Matthaus Praetorius, “During the plague not a single amberman from Gdansk, Klaipeda, Konigsberg or Liepaja died of the disease” (1680). Amber smoke is still used in aromatherapy.
Both the first monograph on amber (Succini historia 1551) and the first Polish monographic paper on amber were written by doctors perhaps because representatives of the medical profession both witnessed and instinctively felt the protective and therapeutic value of amber.

Amber was for centuries perceived as a bactericidal agent hence amber baby teethers, spoons, cigarette holders and pipe mouthpieces. There are also 17th century tea containers made from amber.

In 1546 G. Agricola, a mineralogist and a doctor, obtained succinic acid using dry distillation. The dry distillation (accomplished by heating amber in vacuum) divides amber into acid, oil and rosin, all of which are exceptionally valuable and very useful.
Baltic amber contains 3-8% of succinic acid a scientifically examined medicinal substance used in contemporary medicine. The highest contents of the acid are found in the so-called amber cortex, i.e. the external layer of the stone. Therefore, nuggets and amber goods (necklaces, bracelets, pendants) made from non-ground or little ground raw material should be used for therapeutic and bactericidal purposes.

Recent scientific research has also proved that succinic acid has a very positive influence on the human organism. It strengthens the body, improves immunity, the course of energy-related processes and the balance of acids. Succinic acid was analyzed by the pioneer of modern bacteriology, the Nobel-prize winner Robert Koch (1886), who confirmed its positive influence and discovered that there is no risk of the accumulation of surplus amounts of succinic acid in the human organism, even after the introduction of considerable amounts into the body.

In present-day time tens of effective medicines containing succinic acid have been manufactured and patented, especially in the USA and in Russia. Of particular value are pharmaceuticals preventing the aging of human cells, which use succinic acid as an inhibitor (an agent slowing down or totally stopping the loss of) of potassium ions and the antioxidant. Therefore, the acid may be called a scientifically described, modern elixir of youth. Succinic acid is also a valuable product for sportspeople. It is not a slimulant improving one’s effort on a single event basis but rather a stimulator of a balanced, comprehensive development.
Succinic acid is found in many contemporary plants and is a common and indispensable food ingredient. However, deficiencies of succinic acid are frequent as it is rather rarely found in nature. Even unripe gooseberries and rhubarb stalks, which are the richest in the acid, contain a thousand times less of the cid that the Baltic amber- succinite.

What is interesting, succinic acid is not found in many fossil resins similar to amber.

Succinic acid, acquired by dry distillation in the form of crystals, easily dissolve in warm water. It may be used as a food additive.
Succinates (most often calcium succinate, potassium succinate, and sodium succinate), which excellently stimulate the development and proper functioning of the human organism, are used for medicinal purposes. Succinates are very effective after long-lasting illnesses and severe injuries. They make it possible for the patient to regain immunity to disease as well as intellectual fitness complete with the ability to concentrate.

The Russians promote succinic acid as an important anti-alcohol medicine reducing the fondness for alcohol, and what is even more interesting, quickly eliminating the effects of excessive consumption of alcohol. A 0.1 g pill brings back the ability to work within a quarter of an hour.

All cultivated plants react in an excellent way to even very small amounts of a solution of succinic acid – vegetable crops increase to 40%, while the plant growth rate is much faster than usual. Shoots and leaves of plants become resistant to fungal and bacterial diseases.

Amber oil is another universal medicine recognized as very effective, especially for all rheumatic diseases. Giacomo Fantuzzi so reported from his 1652 journey: “A very valuable, strong, acrid and thick oil is made from amber. The oil has a thousand beneficial properties as specified in the formula I got in Gdansk, where the process has been developed to perfection, and the oil from white amber is believed to be the best and the most expensive…”. Amber oil permeates the skin very fast, penetrating deep into the tissue and exerting a positive influence leading to the introduction of the majority of negative ions. It improves blood circulation and eases muscle pains.

Following the influence of Oriental medicine, amber is used for massage in this case its considerable bactericidal and electrostatic properties play the most beneficial role.

Rosin is another product of dry distillation of amber. It is used for the manufacture of high-quality impregnates and bonding agents as well as varnishes which for centuries have been used in the manufacture of stringed musical instruments.

Amber treatment as described by Russian doctors and scientists:

1. for internal use: powder and tincture as well as succinic acid and succinates;
2. suppositories with honey;
3. inhalation (smoke from burnt amber);
4. for external use: ointments, amber oil, poultices and massages with the use of amber powder, massage with a polished nugget, acupuncture with needles with amber tops, baths in amber stones in room temperature and in temperature increased to 37-38 degrees C, wearing amber jewelry, amulets, necklaces, and bracelets.

Current research shows that the micronization of amber improves its assimilation by the stress-weakened organism of the contemporary man. The unfavorable environmental conditions prevailing today block the natural flow of energy-related processes in cells. Blocks affect cellular metabolism and significantly weaken the immune system, but the natural energy of amber is able to stimulate its renewal. This is confirmed by research carried out by a Kaliningrad-based doctor, Nikolai Moshkov (2002). He obtained fast and fully effective therapeutic results by rubbing very fine powder form pure energizing amber into the ill places (head, spine, thyroid gland, chest, limbs).

One may get the most visible results by applying the amber powder to the skin on the face.

We are surrounded by all sorts of electrical devices: radios, television sets, food processors, microwave ovens, hair-driers, shavers, computers and mobile phones, which affect our organism. Modern research proves that we may protect amber – wearing amber jewelry, necklaces, bracelets, brooches, rings or pendants, or carrying a raw amber figurine or nugget in our pocket. When warming up, amber changes ionization, positively influencing our frame of mind and rebuilding the disturbed electrostatic field. We will be happy and full of energy once again, and we will attract luck.

The Baltic amber-succinite- is a fossilized resin. Initially it must have been used by plants as an antibiotic against viruses, a substance healing cuts or a plaster for wound dressing. It’s mysterious, not yet fully recognized unusual properties have always aroused curiosity and exerted fascination on people. They evoked awe and respect, but never fear or dread as was the case with some precious stones. Amber inspired magicians, doctors, scientists, and artists. They could see that it is a stone which is alive, which is constantly changing. Not much has changed since then in this respect. Amber is trying to communicate with us, but we are still unable to understand it and discover its secrets. We do not even know which tree produced this fantastic resin 40 million years ago. The treatment it gets in autoclaves destroys not only its aroma, but also its therapeutic power. This is confirmed in latest research against careless, thoughtless destruction. Current research confirms what people have felt and believed in for centuries. There is magical power in the Baltic amber (succinite). It is an exclusively good power, worth getting familiar with and our protection.



Copyright by Bursztynowa Hossa & author 2002-Gabriela Gierlowska -“Bursztynowa Hossa” Publishing House

Succinum (Amber)

Use in Chinese Medicine
by Subhuti Dharmananda, Ph.D., Director, Institute for Traditional Medicine, Portland, Oregon


Succinum is the Latin term for a substance that is ultimately derived from sap (succus is Latin for sap or juice). The collected material is more commonly referred to as amber, a term derived from an Arabic word anbar, that had been used for another and unrelated substance, which we call ambergris or grey amber (a secretion from whales found in small lumps washed up on the beach). Succinum originates from the resin of ancient and long-extinct trees, including conifers (e.g., pine trees) as well Fabaceae and other genera. To become amber, the resin has resided in the ground for millions of years. Amber is best known from the selection of transparent yellowish pieces (other colors are also available) used in making jewelry and sculptures. In this article, the subject is its medicinal use, focusing on Chinese medical applications.

Before moving on to the subject of Chinese amber, it should be mentioned that throughout the past 5,000 years, most of the amber in the world has come from the Baltic region. There is a famous collection spot along the Baltic Sea called the Amber Coast. In recent years, the majority of the world's amber has come from a more limited portion of the Baltic, the Kaliningrad Oblast, a Russian sea port area between Poland and Lithuania.

Most of the relatively limited information about amber's constituents and properties comes from analysis of the Baltic ambers, commonly referred to as succinite (1-3). This material is from resins produced more than 40 million years ago. Whether from China, the Baltic, or elsewhere, the process of amber formation is essentially the same, but the species of tree yielding the resin may be different.

Amber had long been used as a medicinal agent in Europe and the Middle East. However, this practice virtually ceased several centuries ago. Amber was primarily used to alleviate stomach aches and rheumatic pains.

CONSTITUENTS

Not all amber is derived from pine resin, as other trees also release similar resins, but pines are considered a primary source. Pine resin contains a number of aromatic compounds: the terpenes, such as pinene, carene, sabinene, limonene, etc., which may be lost during the period of aging to become amber. There are also molecules that give the resin its sticky quality, such as those that make up the hardened pine resin product called colophonium (rosin), mainly abietic acid (image above) and pimaric acid.

These compounds found in pine resin are either pure hydrocarbon (pinene is an example of a pure hydrocarbon, containing only carbon and hydrogen), or hydrocarbons with small amounts of oxygen. There is very little of any other element in the resin (some resins may contain sulfur; a small amount of minerals might be present).

When the tree resin resides in the ground for millions of years, it hardens as moisture is lost and as some of the hydrocarbons cross-link (polymerize) to form longer chains. Pine resin has a relatively low cross-linking capability, so the process is slow and limited. The resulting amber is still chemically similar to the original resin, but it contains more of an essentially inert hydrocarbon mass, which is what gives it the hardness and glass-like nature that is appreciated when using amber for decorative items. Amber still contains some of the larger terpene molecules (4). In a single study of Baltic amber reported in 1877, but repeated by most modern authors, it was said to have 3-8% succinate (succinic acid), which is probably a derivative of the original simple terpenes.


Mine Photos: Amber mining in the Kaliningrad Oblast (the Yantarny mine). Amber can be collected by individuals who search the Baltic sea shore, where it is washed up by the waves, and that was the primary method relied upon until the first amber mine was established in 1870 (yielding 10,000 pounds of amber per year). To get the large quantities in demand throughout the world, several acres of waterfront land, where rich deposits of amber have been found, are dug up with heavy equipment. Mine yields increased rapidly: jumping to 450,000 pounds per year in 1875, and then gradually increasing to a million pounds per year just before the onset of World War I, which disrupted the mining and sales. Today, the Kaliningrad annual production is about 440 tons (880 million pounds), with estimated reserves of 350,000 tons.



MEDICINAL USES IN CHINA

Succinum is classified in China as being sweet in taste (though, in fact, it has barely any taste, being only slightly bitter and sweet; it has no fragrance), and neutral in nature. It is useless in decoction because so little material is extracted in boiling water (there is some extraction into alcoholic media). Mainly, Chinese amber is ground to powder and swallowed down with water or, more commonly, with a decoction of herbs that make up a formula with the succinum. It is also combined into pills made with powder or extract of the other ingredients. Typical dosing for succinum is 1.5-3.0 grams for one day. Because the powder is very fine, to avoid getting it stuck in the throat or inhaled, it is common to stir the powder into the warm decoction and swallow it down; being soaked in the liquid, the powder won't cause any problems.

In the Materia Medica (5), succinum is listed among the "settling" or "heavy" sedatives, which are mainly mineral materials; in fact, amber is organic and quite light weight. There is an ancient saying in China that "when the tiger dies, its soul enters the earth and transforms into stone," referring to the droplets of amber. So the material is called tiger's soul: hupo (the po is the bodily soul; there are also spirit souls, called hun, that can roam about, but the po goes into the ground). Another sedative used by the Chinese is called fu-shen (spirit of poria), which is a segment of pine root with a solid fungus, poria (also called hoelen), that grows on it. In terms of sedative effects, fu-shen and amber are attributed similar properties. The properties of amber are also shared with other, chemically unrelated, fossil materials such as dragon bone and dragon teeth (mainly fossilized remains of mastodons and other large animals from the ice age period; they are mainly composed of calcium carbonate and other mineral components).

The calming effect of succinum is only one of the claimed properties, which include these main areas:
Subduing fright, tranquilizing the mind, and relieving convulsion. Succinum is used in the treatment of palpitation, amnesia, dreaminess, insomnia, epilepsy, etc. According to Jiao Shude (6), it is mainly used to treat epilepsy; this is typically first diagnosed during childhood, so amber is used in pediatric formulas. According to the traditional Chinese viewpoint (which differs markedly from the modern medical interpretation in this regard), epilepsy is caused by children becoming frightened when they see a strange sight or hear a strange sound. An example of a Chinese treatment for epilepsy in babies and young children is the ancient Hupo Zhenjing Wan (Amber Fright-Settling Pill), a formula of 25 ingredients (7), including minerals (pearl, cinnabar, realgar; the latter two are based on heavy metals), animal parts from endangered species (rhino horn, musk), as well as ordinary herbs (mentha, angelica, uncaria, etc.). A smaller version of this formula is called Hupo San (Amber Powder), with 14 ingredients, but including the cinnabar and musk, as well as other substances of concern; several of its ingredients must be swallowed as powder, the others made into tea. A more suitable formula incorporating amber for modern use is Hupo Duomei Wan (Amber Sleep-improving Pill), made with just five ingredients: amber, codonopsis, hoelen, licorice, and antelope horn (an endangered animal species, that can be substituted by their domestic water buffalo horn); this formula is not indicated for epilepsy, however.
Alleviating water retention and relieving stranguria (difficult urination). Succinum is applied to the urinary disorders such as stranguria complicated by hematuria (blood in the urine), particularly when caused by pathogenic heat. Succinum is considered to be like hoelen, with which it is often combined, in promoting urination through its bland nature. A formula for kidney and bladder stones, with blood in the urine, is called Hupo San (Amber Powder; different than the formula by the same name mentioned above), with amber, plantago seed, juncus, and mentha (the three herbs are made as tea, which is then used to swallow down the amber powder). A modern formula, produced in Taiwan (Kaiser Pharmaceuticals) and sold worldwide, is Hupo Huashi Pian (Amber Stone-Transforming Tablets), which is used for kidney and bladder stones with blood in the urine; the formula includes imperata and san-chi (notoginseng; also called tien-chi ginseng) for stopping or preventing bleeding, and diuretic herbs for promoting the passage of stones. Some of the ingredients of the tablet, such as desmodium, lygodium spore, and orthosiphon, are reputed to shrink stones. In a Chinese clinical report (8), a formula called Paishi Decoction was given to 215 patients with renal, urethra, or bladder stones every four hours, resulting in elimination of stones in nearly 60% of the patients. The formula included amber, dianthus, plantago seed, gardenia, lysimachia, gallus (jineijin), rehmannia, achyranthes, lygodium spore, phellodendron, akebia, and licorice. A similar formula (9), called Rongshi Decoction (replacing dianthus, rehmannia, and phellodendron with malva, talc, bamboo leaf, and rhubarb), was given twice daily to 32 patients with stones in the urinary system. This method required an average treatment time of 45 days, but it was claimed that 30 patients had passed their stones. A third formula of similar nature (10), called Hupo Shiwei Decoction, using pyrrosia, talc, lysimachia, and lygodium spore as the main diuretic herbs, and with several blood vitalizing herbs (e.g., red peony, sparganium, zedoaria, and vaccaria) to accompany the amber, was given three times daily to 51 patients having urolithiasis. It was reported that 35 were cured, and that stones were found in the urine of many of the patients, the largest stone passed was 1.6 x 0.8 cm. In the Chinese clinical work, patients were told to drink plenty of water and also to do jumping exercises to try and help move the stones down.
Promoting blood circulation to remove blood stasis. Succinum is used in the treatment of amenorrhea and abdominal mass caused by blood stasis and stagnation of vital energy. Amber is also recommended for lower abdominal pains affecting the genitalia, such as pain of the testes, prostate, uterus, or vulvar region. Amber is included in the 28-ingredient formula Da Tiaojing Wan (Major Menstruation-Regulating Pill) for irregular and painful menstruation (7). A clinical report (11) described a formula for benign prostate swelling, called Bushen Sanjie Decoction, derived from the traditional Rehmannia Eight Formula with addition of tonic herbs, such as codonopsis, astragalus, and asparagus, and blood vitalizing herbs, including amber, pangolin scale, eupolyphaga. It was claimed that following treatment for 6-12 months, 25 of the 30 patients so treated showed some improvement. Recently, amber has been included in some formulas for treatment of heart disease, because of its claimed blood vitalizing effects; for example, it was combined with ginseng and notoginseng in the treatment of angina (12). Yang Yifan (13) also mentions the use for heart disease, saying: "In clinical practice, it is used for patients with heart diseases when the blood is not circulating properly, and at the same time the patient has palpitations and restlessness, such as seen in coronary heart disease." The same formula with amber, ginseng, and notoginseng has been prescribed in cases of chronic liver disease to normalize the blood conditions (14). Jiao Shude (6) mentions that amber "frees the orifices" which is designation for treating conditions such as atherosclerotic blockage of the arteries and blood clots that can cause angina, heart attack, and stroke.
Other internal uses: Amber is used as an ingredient in tonic formulas, often along with pearl powder. A qi and blood tonic formula for lowering blood lipids-Jianyanling-is comprised mainly of amber, astragalus, pearl, rehmannia, ho-shou-wu, polygonatum root, and American ginseng; in addition to lowering lipids, it is used as an anti-aging formulation and a treatment to aid recovery for cancer patients after undergoing standard medical therapies (15, 16). Succinum is used in treating stomach ache, also in formulas with pearl. An example is the formula designated Weibao; the basic formula is comprised of pearl and amber with alisma, indigo (qingdai), mume, bletilla, licorice, san-chi, and rhubarb. To this, various additions would be made according to the presenting signs. In the study report of 100 patients treated with the Weibao formulas for chronic gastritis, about 80% of patients were said to show significant improvement of symptoms when using the herbs for 3-6 months (17).
Topical applications: Astringing ulcers and promoting tissue regeneration. Used externally, it is efficacious in the treatment of ulcers, boils, swellings, etc.

Since this fossil resin has ingredients in common with those of the original resin, a look at other Chinese pine materials that contain the resin may shed light on the actions of amber. Aside from fu-shen (mentioned previously), there are two of them still used today (5):

Colophonium (pine resin; rosin; originally called songzhi = pine teeth, and now called songxiang = pine fragrance) is said to be sweet and warm, and having the properties of drying dampness and dispelling wind and wind-damp (e.g., treats rheumatism). It is mainly used topically.

Pine Nodes (songjie = pine node) is described as bitter and warm, having the properties of dispelling wind, drying dampness, and strengthening tendons and muscles. It is often used for "rheumatism."

Further, if one examines other resins, such as "dragon's blood" (xuejie), used in Chinese medicine, they are typically recommended for vitalizing blood and alleviating pain, and applied topically to heal wounds.
REFERENCES
FAO Report: Non-wood forest products from conifers: resin. http://www.fao.org/documents/show_cdr.asp?url_file=/docrep/X0453E/X0453e10.htm
Kaliningrad Guide: Environment, Natural Resources, and Related Manufacturing (chapter 7). http://www.informest.it/progetti/kaliningrad/ENG/DOC/guida/7.PDF
Munro J, Amber forever, Saudi Aramco World, 1981; 32(6). http://www.saudiaramcoworld.com/issue/198106/amber.forever.htm
Matuszewska A and John A, Some possibilities of thin layer chromatographic analysis of the molecular phase of Baltic amber and other natural resins, ACTA Chromatographica 2004; 14: 82-91. http://www.us.edu.pl/uniwersytet/jednostki/wydzialy/chemia/acta/ac14/zrodla/07_AC14.pdf
Hsu HY, et al., Oriental Materia Medica: A Concise Guide, 1986 Oriental Healing Arts Institute, Long Beach, CA.
Mitchell C, et al. (translators), Ten Lectures on the Use of Medicinals from the Personal Experience of Jiao Shude, 2003 Paradigm Publications, Brookline, MA.
Huang Bingshan and Wang Yuxia, Thousand Formulas and Thousand Herbs of Traditional Chinese Medicine, vol. 2, 1993 Heilongjiang Education Press, Harbin.
Wang Xinji, Treatment of 215 cases of urolithiasis with Paishi Tang, Hunan Journal of Traditional Chinese Medicine 1987; (2): 8-9.
Jiang Xianming, Treatment of 32 cases of urolithiasis with Rongshi Tang, Hunan Journal of Traditional Chinese Medicine 1987; (2): 10.
Su Zongze, et al., Treatment of 51 cases of urolithiasis with Hupo Shiwei Tang, Pharmacology and Clinical Applications of Chinese Materia Medica 1987; 3(1): 54-56.
Pan Liqun and Huang Shugang, Treatment of 30 cases of prostatic hypertrophy with Bushen Sanjie Tang, Jiangsu Journal of Traditional Chinese Medicine 1987; 8(11): 507-509.
Yuan Jinqi, et al., 116 cases of coronary angina pectoris treated with powder composed of ginseng, notoginseng, and succinum, Journal Traditional Chinese Medicine 1997;17(1): 14-17.
Yang Yifan, Chinese Herbal Medicines Comparisons and Characteristics, 2002 Churchill Livingstone, London.
Yuan Weiqi, Prelminary studies on improvement of serum protein abnormalities of patients with chronic hepatic disease treated with ginseng, notoginseng, and amber powder, Journal of Traditional Chinese Medicine 1990; 31(12): 732.
Qian Zengnian, et al. Anti-aging actions of Jianyanling, Chinese Traditional and Herbal Drugs 1988; 19(7): 307-312.
Lu, Decheng; et al. (1994). Effects of Jianyanling on serum lipids, apolipoprotein, and lipoprotein. Chinese Journal of Integrated Traditional and Western Medicine, 14(3): 142-44.
Yuan Weiqi, Preliminary studies on improvement of serum protein abnormalities of patients with chronic hepatic disease treated with ginseng, notoginseng, and amber powder, Journal of Traditional Chinese Medicine 1990; 31(12): 732.

Gintaras – seniausias gydomasis akmuo aisčių teritorijoje

Praėjusiame „Pastogės“ numeryje pasakojome apie tai, kad gintaras Lietuvoje buvo naudojamas ne tik pasipuošti, bet ir ritualinėms apeigoms, gydyti. Po šio straipsnio „Pastogės“ skaitytojai prašė plačiau papasakoti būtent apie gydomąsias gintaro savybes, pageidavo praktinių patarimų.

Virgaudas Gudas

Pasak astromineralogijos centro „Pars Fortunae“ direktorės Audronės Ilgevičienės, pagrindinis gintaro sugebėjimas - apvalyti nuo viso to, kas nėra natūralu.

„Tai seniausias gydomasis akmuo aisčių teritorijoje, kuris gali būti derinamas su atitinkamomis žolelėmis. Jis buvo ne tik nešiojamas, bet iš jo ir buvo gaminamos piliulės, smilkalai. Nuo seno buvo geriamas jo vanduo. Gintaras apvalo ir įkrauna visas čakras, visus energinius kūnus, apvalo meridianus“, - sako A.Ilgevičienė.

Gintariniai žynių talismanai

Pasak jos, gintaro naudojimo tradicijos siekia nežinomus tūkstantmečius. Teritorijoje, kuri dabar vadinasi Lietuva, jis buvo naudojamas per sutuoktuvių ritualus, kabinamas prie vaiko lovelės. Tam dažniausiai buvo naudojamas geltonas gintaras.

Gintaras su vabzdžiais (inkliuzais) turėjęs saugoti gyvulius, taip pat būti apsauga nuo laukinių žvėrių.

Gintarą su žolelių fragmentais nešiodavo žynio padėjėjas – žolininkas. Jis turėjo padėti jam kalbėtis su augmenijos pasaulio dvasiomis ir teisingai atrinkti reikalingus augalus bei juos dozuoti.

Vyriausiasis žynys nešiojo mėlynai baltą gintarą su inkliuzais. Jis pritraukdavo dievų palaiminimą ir teisingas pranašystes, padėdavo gražiai dirbti su vandenų, žemės, ugnies ir oro dvasiomis.

Visi kiti žyniai nešiodavo savo pačių rastus gintarus, kurių jie ieškodavo atitinkamu laiku tuoj prieš įšventinimą į žynius. Žynių talismanai turėjo padėti jiems švariai bendrauti su dievais, vandenų, žemės, ugnies ir oro dvasiomis, mineralų, augmenijos ir gyvūnijos karalystėmis.

Juodasis gintaras būdavo dedamas mirusiajam ant krūtinės, kad apsaugotų sielą nuo piktų dvasių puolimo ir gražiai nuvestų į nežemiškąją Šviesą. Taip jis būdavo ir sudeginamas arba vėliau, kai deginimo buvo atsisakyta, palaidojamas. Visi kiti juodojo gintaro vengdavo, laikydami jį sėkmingo mirusiųjų išlydėjimo amuletu, tačiau kiekviena šeima juo pasirūpindavo, žinodama, kad jo vis tiek prireiks.

Juodąjį gintarą arba jo miltelius žynys naudodavo, jei puldavo priešas. Tai buvo ritualas, turėjęs paklaidinti priešą miškuose ir pelkėse.

Ritualams bei gydymui plačiai būdavo vartojami gintaro gabalėlių milteliai. Kaip profilaktika nuo ligų buvo geriamas geltonojo gintaro vanduo. Jį buvo įprasta laikyti puodynėje, iš kurios gerdavo visi šeimos nariai. Buvo tikima, kad šis vanduo dar ir suvienija šeimą, padeda laikytis tradicijų ir gerbti vieniems kitus. Sriubos iš jo nevirdavo, o gerdavo gryną.

Tyroji energetika

„Patirtis įrodo, kad Baltijos jūroje gintaro žvejų gaudomas gintaras dar ir dabar išlaikęs tyrąją energiją. Tik mažai jo berandama. Nedideli tai gabalėliai, tačiau energniais tikslais, gydymti, vandeniui jis pats tinkamiausias. Tokį gali nešioti jūsų mažyliai. Iš jo pagamintas papuošalas bus šiltas ir be galo jaukus. Juos gali nešioti visi, jaučiantys energiją, jos variacijas ar su ja dirbantys patys. Jis itin tinkamas meditacijai: dėkite ant širdies, kaklo ar adžnos čakros ar tiesiog laikykite rankoje. O gal pajūryje pavyks rasti mažyčių gabalėlių ir jums. Panaudokite juos smilkalams. Tiesiog uždekite tas kruopeles, subėrę į varinį ar molinį indelį – tegul sau rūksta, valydamos patalpą, kurioje padėtos...“ - pasakoja A.Ilgevičienė.

Astrologės teigimu, gintaras – tai išminčius, kuris neperša savęs niekam, tačiau ramiai ir tyliai būna su tais, kurie nuoširdžiai nori būti su juo ir mokytis jo ramybės, koncentracijos nesikoncentruojant, vidinės tylos, aiškumo ir tikrumo. Jis moko santarvės su visais, išlaikant savo esmę nepažeistą ir tvirtą. Jis moko atskirti savo įvaizdžius bei kaukes nuo Savęs tikrojo, proto bei pojūčių poreikius nuo sielos šauksmo. Jis skatina altruizmą, švelnumą, ramų ir tikrą pasitikėjimą savimi, gebėjimą spontaniškai pasielgti situacijose, kur anksčiau būdavo paklūstama įsikalbėtiems planams.

Gintaras veda per tikrumą ir natūralumą link Savęs. Tiems, kurie jau radę save, jis padeda tiesiog dar pilniau ir dar sąmoningiau daryti tai, ko darantysis negali nedaryti. Gintaro stiprybė ateina ne per baimę būti Savimi, o tiesiog esant.

Gintaras ramina ekscentriškumą, perdėtą atsakomybės jausmą ir padeda neprisiimti primetamų užduočių, įsipareigojimų ar svetimos atsakomybės. Jis skatina visokeriopą kūrybingumą. Emocingiems žmonėms jis ramina vidinį chaosą, nervingumą, irzlumą, pyktį, įtampą, atsiradusią iš prisigalvotų problemų, nuoskaudas, vienatvę, graužatį dėl to, ką galėjote padaryti, bet nepadarėte...

„Gintaras naudingas apėmus depresijai, ypač jei depresija susijusi su savęs nerealizacija arba tuo, kad kiti elgiasi ne pagal jūsų susikurtą scenarijų, o savaip, vadinasi, siekiu kontroliuoti kitų gyvenimus ar tiesiog situacijas, primesdamas savo poziciją kaip vienintelę teisingą. Geltonas gintaras padeda atsipalaiduoti tiems, kurie yra susikaustę arba savaip užspaudę save. Naudingas tiek užsispyrėliams (geltonas), tiek neturintiems savos (raudonas) pozicijos“, - sakė A.Ilgevičienė.

Tie, kurie naudojasi fengšui sistema, gintarą gali naudoti visokeriopai. Jį galima dėti į bet kurį kampą, kurio sferoje reikalingas apvalymas ir atsipalaidavimas. Jo dūmais galite apvalyti savo namus, kaip buvo kalbėta anksčiau.

Tiems, kurie yra judrūs ir kuriems trūksta stabilumo ir ramybės, gintaras labai tiks, nes įliedamas savo ramybę padės tapti patikimesniems sau ir kitiems.

Naudingas gintaras tiems, kurie negali išsilaisvinti iš nuoskaudų, ypač susijusių su tėvais ar protėviais, taip pat ir nešantiems protėvių karmos dalį. Jiems patartina gintarą nešioti kas savaitę perplaunant jį ir vieną naktį per savaitę palaikant jūros druskos vandenyje (1 arbatinis šaukštelis druskos stiklinei vandens).

Tinka visiems amžiams

Gintaras tinka bet kurio amžiaus, pradedant kūdikyste, baigiant gilia senatve, bet kurios profesijos ar tikėjimo žmogui. Mažus jis saugo nuo ligų ir nelaimių, apgaubdamas savo globėjišku šydu (geltonas, gelsvai balkšvas). Jis tinka ir tiems vaikams, kurie sunkiai kalba dėl patirto išgąsčio ar tiesiog reikalauja per daug dėmesio (geltonas). Jau nuo seno pajūrio motinos mažyliui, kuriam ima kaltis dantukai, duodavo griaužti ant siūlo užvertą geltono gintaro gabalą, kad dantukai būtų sveikesni ir pats jų dygimo procesas vyktų lengviau. Karolius nuo seno nešiojo turintieji strumą arba skydliaukės problemų.

Paaugliams jis ramina netikėtas temperamento išraiškas. Jiems jis itin naudingas, kai ateina aštrus savaip suprantamos saviraiškos poreikio periodas, ypač kai siekiama būti lyderiu bendraujant ar tiesiog bet kuriomis priemonėmis atkreipiant į save dėmesį (rudas, tamsiai geltonas, matinis, „senovinis“ - šiek tiek rausvai geltonas). Geltonas matinis gintaras padeda lengviau bendrauti tiems, kuriems žodis užstringa gerklėje, kai reikia ką pasakyti, nes jie dažniausiai jaučiasi netikę, o gal net atstumti.

Rudai geltonas matinis gintaras padės tiems, kurie, siekdami jau minėtos saviraiškos, kalba rėkiančiai su daugybe svetimžodžių, kad atrodytų „kietesni“. Geltonas gintaras naudingas ir tiems, kurie neturi užuojautos kitiems, yra šalti, pasipūtę. Vadinasi, bet kuriuo atveju gintaras naudingas visiems, kurie sunkiai mokosi bendravimo su kitais pamokas - jos iš tiesų yra daugiau nei 90 procentų žmonių dabartinės inkarnacijos tikroji užduotis. Tam itin tiks geltonas matinis gintaras.

Studentai gintarą galėtų nešioti poilsio metu (ne ruošdamiesi egzaminams), kad kokybiškiau atsipalaiduotų ir pailsėtų.

Verslininkai ir tie, kurie dirba organizacinį darbą, jį taip pat turėtų nešioti atostogų ar poilsio metu arba tada, kai patiria stresą. Jis tinka ir tiems, kurie patys pervargsta nuo savo judrumo.

Laisvos profesijos menininkai gali nešioti jį visada. Tai jų amuletas, kaip ir amonitai. Jis naudingas choristams, nes puikiai veikia kvėpavimo takus, padeda išvengti peršalimo ligų.

Tai galėtų būti ekologų ir žaliųjų amuletu, skatinančiu saugoti gamtą, Žemę, siekti visokeriopo natūralumo ir tikrumo. Jiems jis neš sėkmę jų darbuose.

Labai naudingas gintaras tiems, kurie nemoka atsipalaiduoti, todėl jaučia įtampą ir bijo išlįsti iš po savo susikurtų kaukių. Jiems naudingas gintaro masažas. Naudingi gintaro karoliai ar kartą per savaitę apdėjimas gintaru.

Vaistas nuo visų ligų

Gintarą senovėje naudojo nuo visų ligų. Dabar mes labiau įpratę taikyti jį skaudant gerklei (šiuo atveju reikėtų dėti ant kaklo jį nedelsiant, nes jei praleisite momentą,vėliau jau reikės kitų mineralų arba gydymo;geltonai balkšvas, matinis), plaučiams (žalsvas), širdžiai (geltonai raudonas peršviečiamas), skrandžiui (geltonas matinis), kepenims (geltonas matinis), kasai (geltonas matinis), blužniai (geltonas matinis), inkstams (žalias ar žaliai mėlynas), šlapimo pūslės uždegimams (rudas).

Buvo naudojami gintaro dūmai. Dar dabar pajūrio senolės, kai vaikui skauda ausį, uždega gintarėlius ir jų dūmus leidžia tiesiai į jos angą. Duodama kvėpuoti tais dūmais tiems, kurie vis serga peršalimo ligomis, tuberkulioze, plaučių ligomis, angina ir pan. Jie leidžiami į akis tiems, kurie skundžiasi regos sutrikimais.

Gintaro vanduo tiks visiems. Paimkite gaudyto gintaro gabalą ir dėkite į puodynę su geriamuoju nevirintu vandeniu. Gerkite, kaip tai darydavo senoliai. Šis vanduo apvalys ne tik jūsų subtiliąsias sistemas, vadinasi, energinius kūnus ir meridianus, bet ir atkurs kūno skysčių balansą, apvalys limfą (todėl itin tinka tiems, kurie turi problemų dėl limfmazgių), kvėpavimo takus, virškinimo ir išskyrimo sistemą, stiprins širdį ir reguliuos kraujospūdį. Labai gerai veikia endokrininę sistemą, valo kepenis, todėl patariamas diabetikams. Jo, kiek atskiesto, galima duoti net vaikams, kai jiems pučia pilvelį ar nevirškina, ypač jei jie alergiški. Šiuo vandeniu galite purkšti savo ar ligonio aurą bei visą kūną, kambarius, gėles, net naminius gyvūnėlius.

Puikiai tinka odai. Alergija ar odos ligomis sergantiems naudingos gintaro eliksyro ir žolelių vonios, į kurias dar galima įberti rupios druskos. Moterys gali pasigaminti kosmetinių ledukų (Mėnuliui esant Vėžyje arba per pilnatį į stiklinę šaltinio vandens su puse nubraukto šaukštelio rupios druskos įdėkite gaudyto gintaro gabalėlį ir pastatykite tą stiklinę rytų pusėje iš vakaro ant palangės arba balkone. Ryte gautą vandenėlį išpilstykite į formeles ir naudokite pagal paskirtį). Gintaras lygina, skaidrina ir šviežina odą, o druska ją valo. Tokiu būdu patirsite dvigubą efektą natūraliausiomis priemonėmis. Kartkartėmis galite palepinti odą ir savo susirinktų vaistažolių ledukais ar tiesiog praustis jų arbatomis.Tad moterys, kurios nori, kad jų oda ilgai būtų lygi ir graži, dar galėtų nešioti baltai geltono gintaro karolius.

Sergantys radikulitu gali patys pasigaminti gintaro diržą ir apsijuosti juo. Tam tikslui į medvilninę ar švelnaus lino medžiagą reikia įsiūti mažyčių gintaro gabalėlių (ne miltelių), kurių galima nesunkiai nusipirkti. Negailėkite, įsiūkite daugiau, greičiau pajusite efektą. Tą patį diržą galėsite panaudoti, jei skaudės galvą, apsijuosdami juo galvą. Tai gali daryti ir tie, kurie skundžiasi kelių ar sąnarių skausmu. Jei skauda plaučius, sunku kvėpuoti, sergate astma, pasisiūkite plokščią gintaro pagalvėlę ir dėkite po nugara, tuo pat metu nešiokite ir gintaro karolius.

Geriausiai gintarą būtų rėminti į varį, žalvarį arba bronzą, kaip darydavo mūsų senoliai. Jis nešiojamas ant bevardžio reikalingos rankos piršto. Idealiai veikia karoliai ar pakabutis ant reikiamos vietos (priklausomai nuo to, ką norite veikti). Gerai ir auskarai. Jei skundžiatės sąnarių skausmais, artritu, galite nešioti apyrankes tiek ant rankų, tiek ant kojų.

(fone) Spalvos ir jų paskirtis

Gintaras turi ganėtinai platų spalvų spektrą. Spalvos savaime suteikia jam dar didesnę ir poveikių įvairovę.

Baltas gintaras suteikia vidinio stabilumo, išlaiko lengvumą, padeda įgyti visuomenės palankumą. Jis savaime ramina ir moko, kad viskas ateina ramiai ir kryptingai dirbant. Ypač tinka tiems, kurie stengiasi laikytis tradicijų savo šeimoje ar net dirba Tėvynės labui. Tai kilmingų savo siela žmonių amuletas. Gerai veikia smegenis, nervų ir endokrininę sistemą, limfą ir širdį.

Geltonas gintaras padeda rasti aukso vidurį, atsipalaiduoti, pailsėti, ramina. Itin naudingas tiems, kurie turi problemų bendraujant su kitais arba jų darbas susijęs su komunikacija. Tai vienas puikiausių gydymo akmenų, jo savybės anksčiau jau buvo aprašytos. Jis gali būti naudojamas įvairioms reikmėms. Itin gerai kvėpavimo takams, plaučiams, endokrininei sistemai, odai, ausims, akims ir t. t.

Raudonas gintaras paskatins nuosaikų aktyvumą, pasitikėjimą savo jėgomis, skatins siekti užsibrėžtų tikslų. Gerai meilei. Ši gintaro rūšis gali praversti visuomeniškai aktyviems žmonėms, siekiantiems įgyvendinti realius norus ir planus. Tinka nuo vyriškų lyties organų ligų ir sutrikimų.

Žalias gintaras skatina meilę gamtai, padeda pažinti augmenijos pasaulį. Naudingas tiems, kurie bijo bendrauti su kitais, manydami esą neverti, todėl mieliau bendrauja su gamta nei su žmonėmis. Ypač gerai žolininkams ir gyduoliams. Gerai širdžiai, plaučiams, inkstams.

Mėlynas gintaras skatina platesnį supratimą, padeda priimti ir kito poziciją, neperšant savosios. Jis padeda protą paversti išmintimi. Naudingas visiems, kurie linkę į filosofiją, dvasios ieškojimus. Padeda nebūti fanatikais, tačiau turėti savo poziciją ir sugebėti ją apginti, jei to reikia. Tinka rašytojams, režisieriams, kompozitoriams ir dainininkams, besisemiantiems įkvėpimo iš savo šalies dvasios lobių, filosofams, iškiliems mokytojams ir dėstytojams. Gerai veikia kvėpavimo takus.

Rudas gintaras ramina pyktį, agresiją, nepasitenkinimą viskuo, pavydą, kerštą, piktas nuoskaudas. Tinka tiems, kurie nežino, kur dėti savo energiją, arba atvirkščiai laiko ją užspaudę, kurių emocijų skalė greitai šokinėja aukštyn žemyn. Valo išskyrimo sistemą, ramina šlapimo pūslės uždegimus. Labai gerai dėti jį prie II čakros nugaros srityje, ypač jei ten jaučiami skausmai ar įtampa.

Juodas gintaras tinka tiems, kuriems reikalingas susikaupimas ir koncentracija į konkrečius tikslus. Naudingas stuburui (galima tiesiog švelniai juo masažuoti kylant nugaros srityje nuo apačios į viršų, vis sustojant ten, kur skauda ar jaučiasi nors kokie pojūčiai ilgiau, jį kiek paspaudžiant). Juo galima masažuoti kojų pėdas.

(fone) Gintaro valymas

Gintarą nėra lengva išvalyti, nes jis greitai viską sugeria į save. Pirmiausia nuplaukite jį po tekančiu kiek drungnu vandeniu. Tada įdėkite į stiklinę šaltinio vandens su šaukšteliu jūros druskos (nedažytos ir ne kosmetinės). Taip palaikykite šešias valandas ar net dvylika, jei jis sugėrė daugiau arba senai nebuvo valytas. Tada išimkite, vėl nuplaukite.

Kartą per mėnesį reikėtų įkrauti jį (antroje Mėnulio fazėje), paliekant nakčiai ir dienai atvirame ore arba bent jau ant palangės. Jei gintarą gavote kaip palikimą, valymo procesas gali užtrukti. Šiuo atveju galite palaikyti šį gintarą tiesiog kiek įkasę į vandens telkinio pakrantę (upė, ežeras, tvenkinys ir pan.) atostogaudami. Laikyti šitaip gali tekti nuo paros iki dvylikos parų. Po to nuplaukite ir padėkite tiesiog ant smėlio lauke (jei galite) ar balkone (papylę smėlio) ar ant akmenų. Laikyti gali tekti nuo trijų parų iki pusės mėnesio.

Citata: Gintaras – tai išminčius, kuris neperša savęs niekam, tačiau ramiai ir tyliai būna su tais, kurie nuoširdžiai nori būti su juo ir mokytis jo ramybės, koncentracijos nesikoncentruojant, vidinės tylos, aiškumo ir tikrumo.

ŠIS BEI TAS APIE G I N T A R Ą

Gydymas gintaru yra žinomas tūkstantmečiais, ir tai yra rimtas pagrindas tikėti jo galia.
Gydymui labiau tinka nešlifuotas, neapdorotas, natūralus gintaras, nes pakitus struktūrai mažėja jo energetines galios.

Susirask savo gintarą! Jį turėtum atpažinti iš teigiamo šio saulėto lašelio energetinio poveikio. Jis tau turi būti gražus.
Nuo sąlyčio su kūno išskiriamais riebalais, kremais, prakaitu ir dulkėmis gintaras apsineša. Nešvarumai slopina jo energija ir pralaidumą. Jeigu gintaras nebespindi, palaikyk ji 10min. šiltame, švariame vandenyje, po to nušveisk minkštu šepetėliu, nuskalauk po tekančio vandens srove, nusausink rankšluosčiu ir nupoliruok vilnonio arba šilkinio audinio skiaute -taip pakrausi gintarą nauja energija. Kad gintaras neprarastu savo galiu, nelaikyk jo šalia kompiuterio, mobiliojo telefono, mikrobangų krosneles. Neskolink savo gintaro kitiems, kad neperimtu svetimos energijos.
Mūsų protėviai gintaro miltelius maišė su įvairiais ekstraktais , tepalais, kurios tepė ant odos, darė klizmas, gere kaip vaistus. Gintaro rūgštį naudojo kaip gamtini biostimuliatorių, skatinanti audinių atsinaujinimą ir organizmo gijimą .Gintaro ekstraktas naudojamas kaip efektyvi priemonė nuo skausmo bei peršalimo ligų.
Degant gintarui, kyla tiršti dūmai. Senieji žyniai jais gydė kosulį, smilkė patalpas, kuriose buvo gydomi ligoniai. Aromatinius dūmus naudojo religinėse apeigose ir magiškuose ritualuose, kad sukurtu ypatinga atmosferą, skleistu ramybe ir gera nuotaika.
Ištirta, kad aplikacija-efektyviausias gintaro terapijos būdas. Mūsų kūne yra 360 biologiškai aktyviu tašku, atsakingu už konkrečias vidaus organu sistemas. Ant aktyvių taškų uždėti gintaro gabaliukai spinduliuoja energija ir dirgina juos. Kartais labiau tinka akupresūra-aktyviuju tašku masažas gintaro gabaliukais. Be to,efektyvu tiesiog uždėti gintaro ant skaudamos vietos .Senieji žyniai mane, kad tokiu būdu gintaras ištraukia visas ligas, o pats tampa sunkus ir nešvarus.
Gintara naudojo egzemoms, alergijos sukeltiems uždegimams, skydliaukės, akių ligoms gydyti.
Milijono metu senumo gamtos produkto, susidariusio iš sukietėjusiu pušu saku, gydomoji galia pagrista ir mokslu. Terapini poveiki mokslininkai aiškina gintaro magnetinėmis savybėmis - gintaras sugeba ,,pasikrauti" ir ,,praleisti" energija. Jis veikia kaip magnetas, stiprindamas arba mažindamas organizmo vidinio magnetinio lauko spinduliavimą. Gintaro biostimuliacija skatina hormonu gamyba, o šie aktyvina kraujo tiekimą nesveikiems organams, taip palengvinamas jų gijimas. Reguliarios gintaro aplikacijos mažina, o lengviasniais atvejais net visai numalšina nugaros, galvos, raumenų, dantų, pilvo, menstruacijų sukeltus ar nuo per didelio fizinio krūvio atsiradusius skausmus. Kartais gydant gintaru, galima perpus sumažinti įprastai vartojamu vaistu kiekį. Manoma, kad gintaras palengvina gimdymą,apsaugo motiną ir vaiką nuo ligų ir kitokių bėdų.
Gintaro miltelių paslaptį atskleidė rusu mokslininkai,l aboratoriniu tyrimu metu radę gintaro rūgštį - natūralia medžiagą, kuri stiprina organizmą ir mažina kenksmingų aplinkos veiksnių įtaką. Vokiečiu psichoterapeutai mano, kad gintaras gali teigiamai veikti ir žmogaus psichika.
Ilgaamžis gintaras ramina, saugo, primena vaikystes ir laimes akimirkas. Gintaras skatina savisaugos instinktą, spinduliuoja saules energija, šilumą, nuramina, nuima stresą, suteikia naujų jėgų, tikėjimo, vilties. Gali slopinti baimę ir depresiją. Žmogų gerai nuteikia ir vaikščiojimas pajūriu, ieškant gintaro. Paties rastas gintaras - kaip maža saulutė, galinti sušildyt, sukelti geras emocijas.

IŠBANDYK
Jei skauda galva,uzuot gerusi toblete mazu gintaro gabaliuku laengvai pamasazuok smilkinius.
Jei pavargo akys ,idemiai ziurek i gintara,nenukreipdama nuo jo zvilgsnio.Kartu tai bus ir gera meditacija,palengvinanti mastyma.
Gintara pasidejusi po ciuziniu,atsikratysi kamuojancios nemigos,streso.
Didelius spuogus,skausmingas votis galima gydyti ant tu vietu uzdedant gintaro.
Jei jauti nuovargi,palaikyk delne gintaro gabaleli.Jis palaengvina savijauta turint sirdies negaliu,o issekus padeda atstatyti jegas.
Susirgusi gerkles uzdegimu pridek gintaro prie skaudamu vietu,apvyniok kakla skarele it taip pabuk 20min.
Jeigu apbejoji savo jegomis nesiok gintaro papuosalus.
Gintaro spalva issklaido abejones,itarimus,skatina protine ir dvasine veikla.
Gintaro karoliu skleidziami impulsai masazuoja,veikia kaip akupresura.
Daromi veido,kaklo ir iskirpties msazai gintaro lasdelemis.Vienas gygomasis kursas (7-10 kartu)suaktyvina kraujo apytaka ir audiniu atsinaujinima,gerina odos elstinguma,grazina spalva,lygina smulkiasias rauksles,svelnina giliasias.

TIK ATMINK Gintaras-ne panaceja.Jis gali tik lengvinti ligu simptomus,taciau nepanaikina priezasties.

Antikiniame pasaulyje gintaras buvo aukso vertes.Juo puosdavo valdovu sostus ir karunas Egipte,Asirijoje ir Romos imperijoje.Gintaro savybe skleisti energija labai vertino romenu daktaras Avicena,uzrases apie pussimti gydomuju receptu su gintaru.Japonu imperatoriai labiausisi vertino raudonaji gintara,skatinanti kraujo atsinaujinima.Rytu salyse gydymui naudojo baltaji gintara,vertingiausi buvo zalsvo atspalvio bei su vabzdziu fosilijomis.
Viduramziais gintaras tapo panaceja nuo visu ligu.Jam priskirtos magiskos galios,todel si akmeni nesiojo kaip talismana.Manyta,kad gintaras saugojo nuo piktos akies,blogos energijos,tausojo nesiotojo sveikata.
Musu dienomis gintaras asocijuojasi su papuosalais.Dar jis vadinamas ugnies ir meiles akmeniu,gydanciu uzgautas sirdis,padedanciu suvilioti mylimaji,uzkurti meiles liepsna.

PATIRKIME GAIVINANTĮ GINTARINIO KONTAKTO ĮSPŪDĮ –
SUSILIESIME SU ŠVIESIUOJU GAMTOS ATSPINDŽIU,
NEŠANČIU MUMS RELIKTINĖS INFORMACIJOS ENERGIJĄ
KŪNUI IR DVASIAI ATSINAUJINTI.
Kokį kosmetinį-gydomąjį namų produktą galime sukurti iš 1 valgomojo šaukšto
gintaro miltelių (pudros)?:

1. “Gintarinis-žolinis” šventinis šeimos ar bendruomenės apsirūkymo ritualas senąja tradicija: gintarą sumaišyk su kadagio žaluma ir sausom uogom, šalavijo stiebu ir smėlyninio šlamučio žiedynais. Uždek vaško žvakyle ar ant varinės lėkštutės. Degantį žvakylą perduok iš rankų į rankas ir bendrumo jausmas niekad neužges…
2. “GINTARINĖ VANTA”: išplak gintaro pudrą stiklinėje didžiosios ugniažolės ar kaštono žiedų laktobakterinio enzimo ir pirtyje žaižaruojančia substancija apipurkšk darbui paruoštą vantą. Per odą įsisavinsi ne tik gamtinę gintarinę dovaną, bet netikėtai gausi ir enziminį-probiotinį pastiprinimą Geltonojo plakalo išpurškimui iš purkštuvėlio užteks 4-5 vantoms…
3. “GINTARINĖ PĖDA”: pasidaryk iš pudros su stikline aliejaus gintarinį eliksyrą blauzdų ir pėdų sutepimui ar kompresams. Dar geriau, jei pasistengsi sukurti multikompoziciją su bičių vašku ir pikiu, eteriniais arbatmedžio ar kėnio aliejais. Savo kojoms suteiksi tikrą palaimą ir atgaivą, kuri labai reikalinga daug keliaujant, slidinėjant ar patyrus statinę apkrovą savo galūnėms. Nepamainomas liejinys pėdų masažui ir refleksoterapijai, rūpinantis kojų venų sveikumu ir efektyvia venine-limfine cirkuliacija…
4. “Gintarinė PELENĖS kojinė”: tai sausų miltelių mišinio aplikacija ant kojos sandarioje kojinėje. Niekas greičiau negali padėti, kaip pats sau, kai kojos nuvargusios, blauzdos švininės ir guzuotos, Achilo sausgyslė nebeatlaiko, o pėdos nutrintos ir skaudžios. Mišinį pasidaryk pagal individualias reikmes Populiarus receptas: lygiomis dalimis su gintaro pudra maišyk vaistingųjų augalų pelenus, sumaltas ožragės sėklas, vaistinės taukės, vaistinės dirvuolės ar agurklės lapų miltelius, smulkinta jūros druska ir geriamąja soda. “Pelenės kojinės” procedūra bus veiksmingesnė po vonelių. Analogiška procedūra tiks nuvargusioms, suskirdusioms ir nuospaudų pažeistoms plaštakoms. Tokiai procedūrai prireiks pirštinės. Procedūros trukmė individuali – nuo 2 iki 6 val.
5. “Sausas gintarinis kūno prausimas-šveitimas”:galima vien gintaro pudra, o geriau mišiniu su labai smulkiais vaistingųjų augalų pelenais, jūros druska, kraujažolių žiedų dulkėmis ar pelkinės sidabražolės lapų milteliais. Sausas kūno prausimas tiks ir galvai, jei norėsite padėti smegenų kraujotakai, kaklo lankstumui, plaukų folikulams. Tik nepersistenkite ir per daug neįsijauskite, jei žadate mėgautis karštomis pirties procedūromis. Neperženkite odos hiperemijos (įraudimo) pusiausvyros. Tinkamai vertinkite savo odos jautrumą. Atlikite jautrumo testą riešo odoje, prieš panirdami į sauso gintarinio prausimosi bangas…
6. “GINTARINĖ BANGA” – vonios procedūra: šilta ar karšta, 20-30 min. trukmės, visam kūnui ar sėdima. Šarminė kompozicija su silicį kaupiančių augalų pelenais ir geriamąja soda-jūros druska. Enziminė – su laktobakteriniais ugniažolės ar kt. raugais ir jūros druska. Patirsite nenusakomą jausmą, jei po vonios nenusiskalausite “gintarinės bangos” ir keletą valandų praleisite įsisupę į lininį apsiaustą ar kokono poza paklodėje.

2009 m. kovo 4 d. Informaciją gamtinės kosmetikos-medicinos mėgėjams paruošė
ir Labdaros vakare Eugenijai Šimkūnaitei pagerbti pristatė: Jonas SKONSMANAS

---

INFORMACIJA GINTARO TERAPIJAI
Pagal Europos Komisijos Direktyvą Cas 9000-02-6 Einecs 232-520-0
M 60 iš 2009 m. vasario 4 d.
INCI pavadinimas : Gintaro milteliai
Aprašymas: gintaro milteliai yra fosiliniai sakai, gauti iš pušies medžio Pinus succinifera.

Kosmetinių savybių funkcijų aprašymas (sutrumpinta):

1. Abrazyvinė – nuo visų kūno paviršių mechaniškai pašalina medžiagas, valo dantis ir suteikia jiems blizgesį;
2. Absorbuojanti – gerina kitų medžiagų tirpumą vandenyje ir aliejuose;
3. Prieš pleiskanojimą – tinka kontroliuoti pleiskanų atsiradimą;
4. Antimikrobinė – padeda kontroliuoti mikroorganizmų augimą ant odos;
5. Antioksidantinė – oksidacijos ir apkartimo reakcijų inhibitorius;
6. Antoperspirantas – mažina prakaitavimą;
7. Antiseborėjinis – padeda kontroliuoti seborėjos pasireiškimą;
8. Antistatinis – mažina kūno paviršių statinį elektriškumą;
9. Astringentinis – sutraukia odą;
10. Surišanti – gerina kosmetinių ingredientų sukibimą;
11. Balinanti – šviesina nagus ir odą;
12. Buferinė – stabilizuoja kosmetinių produktų pH;
13. Chelatinė – metalų jonams kosmetikoje suteikia stabilumą;
14. Švarinanti – padeda kūno paviršių palaikyti švarų;
15. Kosmetinis dažas –kosmetikai suteikia spalvą ir odai atspalvį;
16. Denatūruojanti – daugiausia dedama į kosmetiką su etilo alkoholiu; suteikia malonų kvapą ie egzotiškumą;
17. Dezodoruojanti - mažina ar užtrina nepatinkamus kūno kvapus;
18. Emolentinė – minkština ir lygina odą;
19. Emulsifikuojanti – įgalina susilieti netirpiems substancijoms (mažina paviršių įtampą);
20. Palaiko putojimą:apimtį, tekstūrą ir stabilumą;
21. Gelių formavimas: plaukų kondicionavimui;
22. Plaukų dažymas ir fiksavimas;
23. Humektantinės - sulaiko ir išlaiko drėgmę;
24. Hidrotropinės – pagerina blogai vandenyje tirpstančių medžiagų tirpumą;
25. Keratolitinė – eliminuoja negyvas ląsteles nuo stratum corneum;
26. Drėkinamoji – drėkina odą, ją minkština ir lygina;
27. Gerina nagų kosmetinę charakteristiką;
28. Burnos kosmetinei priežiūrai – efektyviai valo, dezodoruoja ir saugo burnos ertmę;
29. Natūralus konservantas – apsaugo kosmetikos produktus nuo mikrobinio gedimo;
30. Kitos: nuriebalina plaukus ir odos paviršių, gaivina odą, palaiko gerą odos būklę, saugo odą nuo išorinio poveikio, sulygina šiurkščias ir gruoblėtas raukšles, padeda palengvinti visos odos ir galvos srities odos diskomfortą, kosmetikos produktų formulėms suteikia stabilumą, lygų pasiskirstymą, odai ir plaukams suteikia gerovės jausmą, saugo odą nuo pragaištingo ultravioletinio spinduliavimo.
Iš oficialiai pripažintų gintaro miltelių ar pudros kosmetinių savybių kiekvienas savo kūno poreikiams gali susikurti reikalingas procedūras: viso kūno ir/ar galvos šveitimą, nuriebalinimą; kojų-rankų(nagų) voneles; sėdimąsias ar visam kūnui vonias, įmaišymas į dantų pastą ar šampūnus, masažai (viso kūno ar refleksoterapinis pėdų-plaštakų), multikompozicijų su kitomis gamtinėmis substancijomis kūrimas kūno priežiūrai ir probleminėms kūno dalims apgaubti.
Visiems, kurie domisi gintaro terapija, vertėtų susipažinti su senaisiais Avicenos receptais ir Renesanso epochos pasiekimais šioje srityje. Įdomūs ir vertingi yra ir patys naujausi rusų mokslininkų gintaro terapijos medicininiai vertinimai: ypač klizmos su gintaro tirpalais.
Lietuvių etnologinė liaudies medicina ir papročiai turėjo gražias tradicijas (kaip ir kai kurių kitų Europos tautų) gintaru apsmilkyti naujagimius (nuo ligų ir blogos akies), aprūkyti naujavedžius sutuoktuvių proga. Gintaras nuo neatmenamų laikų smilksta įvairių tautų ir religijų šventovėse.

The Origin of Baltic Amber

Baltic amber is mineral resin the age, of which is estimated on 40-50 million years. Originally it was thought that the resin-forming tree was the pine Pinus succinifera. At present the opinion, that the resin was given off by several sorts of the conifers at prevailing participation of one of them, becomes more and more general. Amber-resin-giving forests covered the area of today's Scandinavia and of the Baltic sea. From there resin was transported by a river, the mouth of which was situated opposite today's sea-coasts of the Baltic and gradually changed into amber.

• The greatest ledges of amber are situated along the coast from Chłapów to Sambian Peninsula. However it is not its only place of occurrence. In the period of glaciations secondary deposits of amber dispersed all over Poland come into being.
• Illustration represents:
  - sea borders - blue color,
  - land - dotted line,
  - hypothetical route of the river Eridan
  transporting amber in upper Eocene - red color.

Amber Quick Facts: Mythology & Symbolism of Amber

Quick Facts

• Amber stores static electricity, named elektron by the ancient Greeks. Elektron evolved into the English term "electricity."
• When rubbed, the gem attracts lint. Amber was used to remove lint by the Phoenicians & Etruscans & was therefore nicknamed "Straw Thief" in Turkey.
• Amber is the lightest weight & softest of all gems (a diamond is hardest). It is one of only a handful of gems of vegetative, not mineral, origin. The others are pearl, jet & coral.
• Amber is warm against the skin. In contrast, minerals and glass are heavier and cooler than room temperature. Stones like jade, lapis and turquoise feel cool or even cold to the touch, but amber feels warm. This, along with its obvious sunny colour, is why it is known as “sunshine” to Lithuanians.
• True amber is light enough to float in salt water, if not weighed down by other substances (like silver), but it won't float to the top, it floats like soap would in a bathtub. This quality probably helped in its discovery—inhabitants of the Baltic Sea area can still find raw amber washed up on the shore after storms.

Colors of Amber
Baltic amber appears in 256 identified shades—from a nearly black brownish-red, orange, green, yellow & cream to white and very rarely, even blue & tints of violet. Baltic Amber typically marketed as "blue amber" is heavily treated. Legitimate "blue" amber does occur but tends to be Dominican, not Baltic, in origin. You may learn more about blue amber & larimar from the Dominican Republic here: AmbericaWest on Blue Amber

The staggering variety of colour, varations in translucency & the fact that no two pieces are identical contribute greatly to the appeal of the gem.

Amber through the Ages
Neolithic
Because amber both contains plant & animal life, it was thought to be a vessel of eternal youth. Historically, amber is tied to preservation. Roman ladies of the court played with amber, holding it in their hands and stroking it, as contact with amber was thought to guarantee a youthful look. Amber has been located in Egyptian tombs, where it was probably used not as adornment, but rather as a powerful desiccant (preservative).

In Neolithic times, this “Gold of the North” served as a sacred symbol of the sun. Entrapped insects also led to the belief that pieces of amber are the resting places of departed souls.

The Slavic tribes thought amber magical because of its warm feel, its lightness and luster. Some believed amber was the petrified tears of gods.

In Lithuania, an amber necklace was placed around a child to prevent kidnapping. Amber extends general protection to the wearer, especially children. Beaded amber necklaces are still a traditional gift for a child.

In Latvia, bands of amber rings were used in wedding ceremonies to ensure an eternal bond. Today, amber represents renewed fidelity in marriage.

The Phoenicians, Etruscans and Romans believed amber warded off evil spirits.

China
The Chinese burned chunks of raw amber as a sign of their wealth. In addition, amber was thought to be associated with fiery dragon's blood.

Greece
In some Greek myths, amber represents the tears of Apollo's daughters (Apollo himself was the God of the Sun). Alternately, some Greeks believed amber was solidified sunshine, broken away from the heavens and sunk into the sea.

Priestesses wore beads of amber as a confirmation of the exalted energy stored in these beautiful stones.

In classical times, amber was once crushed and eaten with honey as a cure for headaches and toothaches. Amber beads were thought to protect the wearer from rheumatism, toothache, rickets and jaundice.

Rome
Amber was one of the reasons the Emperor Nero opened the trade routes with the Germanic tribes.

Famous for her beauty, Empress Poppaea, the wife of Emperor Nero, made amber so popular that women dyed their hair to match its color, described as amber.

Copernicus listed amber as an ingredient in his healing cordial.

Roman citizens carried amber beads in their hands to cool them during the summer heat (the slight scent of pine generated by rubbing the stone fought off other odors).

Roman women played with amber in the same way we might use a “worry-stone” today. This extended contact with amber was believed to promote a youthful look.

Amber amulets were worn to enhance fertility.

Gladiators sewed pieces of amber into their clothing for success in fighting.

Middle Ages
Extreme measures were taken to control the amber trade. Gallows were erected along the Baltic Sea to hang amber pirates.

The Celtic Sun God, Ambres, derives his name from the fossilized resin. Ancient Celtic amberworks created by Anglo-Saxons are famous for their beauty and fine craftsmanship.

Poland
In Pomerania, an amber necklace was a mandatory object for a bride—ideally, the largest bead should contain an inclusion (flora or fauna fossil).

Amber incense was burned in churches and amber was sometimes left on the collection plate in place of coins.

On St. John's Night, amber was thought to chase away evil spirits and was generally worn for protection.

Native American
Amber represents the East Wind, the wind of Grandfather Sun, creation and new beginnings—sunstone. In contrast, in Finland, amber is known as "sea-stone."

The Healing Properties of Amber
Amber acid is a bio-stimulant and has been used for ages to promote healing. Amber fights depression, and serves as a magnet to attract joy to the wearer.

Amber allows the body to heal by absorbing and transmuting negative energy into positive energy (ions). It is believed that wearing amber brings purification of mind, body and spirit.

New Age practitioners believe amber opens the 3rd Chakra (solar plexus). This is thought to provide mental clarity, balance moods & instill confidence in the wearer.

Amber, especially the inhalation of amber incense or vapors, has a long history of medicinal use. It was used well into the nineteenth century throughout Europe for medicinal purposes & is still used in Russia. It was said to protect one from ailments of the throat as well as a host of other maladies.

Symbolism of Amber
Amber was first worn as a talisman of good luck.

Amber serves as a symbol of renewal in marriage & continued fidelity. It also represents an everlasting bond of eternal love. In some cultures, it evokes eternal life & youth.

Amber is an alternate birthstone for November, replacing topaz.

Amber has always been association with good luck & general protection, particularly the ability to ward of the evil eye.

Amber is associated with the signs Leo and Aquarius.

In dreams, amber signifies a voyage.

Amber represents the tenth wedding anniversary.

Happy Hunting on your amber voyage!

By no means definitive... Amber has fascinated humans for thousands of years.
Helen Myths of Amber pendant intaglio

"Thousands of years ago people were fascinated by the extraordinary, inexplicable properties of the golden pebbles found on beaches and in coastal forests. The stone burnt when cast into the fire, exuding a pleasant resinous smell and aromatic smoke, and, when rubbed, attracted various small light items towards itself as if by magic.

The stone interior would often hide small undamaged plants and insects, which must also have found their way inside by magic. That sufficed to arouse the curiosity of primitive man, with admiration & respect for this unusual gem. It is no wonder man started attributing magical powers to amber."

—excerpt from The Great Book of Amber by Elzbieta Mierzwinska



A Brief History of Baltic Amber

Amber stirs the soul, delights the eye, warms the heart and excites the world's scientific imagination. Amber, an organic plastic, has the unique & singular ability to encompass and preserve the organic materials it encounters, like the the proverbial fly trapped in honey. Baltic amber is approximately 40-60 million years old and was held dear by many ancient cultures, treasured both for protective & decorative qualities. In modern western times, the movie Jurassic Park caused a surge of popular interest in this gemstone. However, amber has long commanded the hearts and minds of humans—in fact, it has commanded whole economies.

Inside the plant material and insects it has encapsulated, strands of DNA—life’s basic code—are also captured. This is why amber is often referred to as a “Window to the Past.”

Common inclusions are plant materials such as oak leaf remnants or tiny hairs from oak buds, pollens, spores, leaves, twigs and most famously of all—insects. At least 214 plant species have been identified through morphological analysis of amber. The scientific study of amber has yielded ounty of priceless data about the ancient world which but for the golden fist of amber's preservation would have been lost to the ages.

"I collect Baltic amber for its natural beauty & connection to the living world. Not having a scientific mind; I have no idea what the proper name is for this tiny creature; creatures I should say—for there are several.

Baltic Amber Fossil Inclusion Insect Specimen
I do know it is lovely & hope to have it made into a piece of jewelry someday. It resides in my private collection. It is very beautiful to hold in the palm of your hand & reflect upon the world before human came into existence."
—Andzia, Purchased in Gdansk, Poland, in the mid-nineties.



The Amber Road
The ancient amber trade routes brought faraway nations into contact with one another and served as a communications and trade hub. As a luxury item found only in a few widely dispersed areas, amber was one of the few products deemed worthy of transporting such long and arduous distances. From the Baltic Sea, down the Elbe River, and on to the Danube, one can trace the ancient amber trade routes.

the amber way or amber road
Amber was one of the first commercial products, and has been traded for centuries. It has been found in the form of pendants dating from the Paleolithic Era (c. 12,000 B.C.). Evidence of amber jeweller's workshops has been discovered by archeologists tied to the Neolithic period. It is during this time that caches of amber are also found embedded beneath the foundations of houses- possibly intended to ensure the good fortune of the occupants.

The ancient Amber Way led first from the North by water, from Jutland down the Elbe, from Western Pomerania down the Oder, to Bohemia, through Pomerania down the Vistula, and from the Samland Peninsula to the Black Sea Coast. Then, overland, through the Brenner Pass into Italy, the heart of the Roman Empire.

During the 1st-4th Centuries BC, it was the Celts who re-established what would have been even to them, much more ancient trade roads previously dominated by others, including the Phoenicians. Amber artefacts from various periods have been found in Mycenae shaft graves (Greece) as well as finds in Babylonia and Egypt (Tutenkhamen's tomb) & even in Brighton (UK) where a particularly famous amber cup from a burial mound is housed.

But in the 1st century AD, Rome was next in line to become the undisputed center of the amber industry.

The Romans used amber in a number of different objects, including coinage. They apparently valued amber even more than the fair-haired Baltic slaves, the harvesters of amber, whom often were taken back to Rome as well. Amber has been mentioned by Homer in the Odyssey, and It has been written by Pliny the Elder that the price of a small single piece of amber sculpture was worth more than a healthy slave.

We learn from the Great Book of Amber that in the time of Nero, an expedition was sent by Julianus to the Baltic Coast to procure amber. It was brought back in such abundance that the ' "stage set" for the fight [gladitorial] w[ere] based exclusively on amber. Even the ' "mesh" ' used for restraining wild animals and covering the podium had a piece of amber in every knot.' " —Pliny, Natrualis historia, XXXVII*

The Dark Ages descended and a period of great social unrest and migration began. By the 1100s, Gdansk served as the main center of amber production. The introduction of Christianity resulted in the popularization of the cross as an amber motif.

After the Teutonic Knights returned from the Crusades, in the latter part of 1200 A.D., they became absolute rulers of Prussia and the Baltic sources of amber, as well as the manufacture of amber objects—mostly religious objects such as Paternoster beads (Christian rosaries). The Knights ruled with an unyielding fist. Anyone caught with a piece of amber that was not part of a rosary was subject to severe punishment and, often, hanging. Art prints (lithographs) from that time commonly depict amber fisherman portrayed along with gallows, a grim warning to all who would appropriate amber for themselves.*

On my first trip thru Poland, I viewed the Marlbork Castle (one of the great castles of the Teutonic Knights) for the first time from a train window. I thought I was dreaming...crumbling walls, courtyards, turrets with banners flying, a moat...


I was fortunate enough to return a few years later.The amber collection in Malbork Castle has over 2,000 cataloged pieces & is eclectic—from ancient pieces made by man's early workings to contemporary work of amber artisans today.

Origins of Baltic Amber
About 45 million years ago, the territory of present central and northern Europe known as Fennoscandia was covered by a thick "amber forest" stretching from the Norwegian Coast to the Caspian Sea before the landmass separated into what we know as present day Europe.

Amber is not, as is commonly thought, pine sap, but rather amber is the vascular tisssue of the trees, exuded either during either injury or radical climate change. Scholars have recently put forth three species of still growing trees as candidates.* These are:

~ Agathis (aurakaria, Australia)
~ Cedrus atlantis (cedar, Atlas Mountains, North Africa)
~ Pseudolarix wheri (larch, Canada)

Scientists at the Polish Museum of Science speculate that reddish tints found in cherry amber are the resin of deciduous trees, such as cherry and plum trees.

The collective name used for these amber-producing trees is Pinus Succinifera, and they produced an unnaturally large secretion of resin.** This resin has undergone myriad physical and chemical processes through the eons, finally resulting in amber (succinit). Amber resins were first borne out to sea on freshwater rivers from mountainous regions of the amber forest, even whole damaged trunks due to temperature fluctuation were thus carried to sea.

It is known from inclusions in amber that the sub-tropical amber forest also included the following species of trees: palm trees, cypresses, magnolias, rhododendrons, tea shrubs, oaks, maples, horse-chestnuts, mistletoe & cinnamon trees as well as various kinds of heathers, heaths, mosses, lichens and fungi. The forest must have been unimaginably beautiful—it is suggested the Pinus Succinifera trees were similar to modern day sequoias. "Succinim" is Latin for juice, also meaning sap- later it came to mean amber.

Amber is one of the few precious substances on earth we consider a gem which is not of mineral origin. Diamonds, jet (both derived from various stages of coal) and amber are the only gems of vegetative origin. The valuation of any gemstone is tied directly to its rarity. The level of succinite contained in amber determines its quality. Baltic amber contains the highest level of succinic acid, thus Baltic amber is the most highly valued form of amber.

Please visit our Amber Reading Room for more articles & information about Baltic amber.

See also: Amber at the amazing, user edited encyclopedia Wikipedia

Gintaras - tas mažytis saulės gabalėlis. "Pastoge" 2008 "Respublikos" priedas

Lietuva – seniausias gintaro panaudojimo tradicijas turinti šalis. Deja, dabar vis populiarėjančioje pasaulio mineralų terapijoje gintarui dar nėra skiriamas jo vertas dėmesys, nes iš pirmo žvilgsnio lengva gintaro energija nesudomina daugelio tyrinėtojų, pripratusių prie kitų akmenų jėgos.
Virgaudas Gudas
Apie tikrąją gintaro jėgą ir gydomąsias savybes „Pastogei“ papasakojo Astromineralogijos centro „Pars Fortunae“ direktorė Audronė ILGEVIČIENĖ
Gintarą brangino ne tik graikai ir romėnai. Filologus stebina tai, kad egiptiečių kalba gintaro pavadinimas „sakal“ skamba panašiai kaip lietuvių kalbos žodis „sakas“. Populiarios monografijos apie gintarą autorius anglas G.Williamsonas nurodo, kad į šiaurę nuo Karaliaučiaus (dabar Kaliningrado) yra buvusi vietovė Sakų uostas (latvių k. Sakaosta). Kita hipoteze bandoma pagrįsti lietuviška gintaro kilmė, siejant su žodžiu "ginti", nes nuo seno iš gintaro buvo gaminami apsauginiai amuletai, ginantys nuo ligų ir nelaimių.
Mena priešistorinius laikus
Baltijos gintaras, arba „Šiaurės auksas“, buvo pirmasis žmonijos brangakmenis. Archeologiniai gintaro radiniai rodo, kad Europoje gintaru buvo prekiaujama jau akmens amžiuje. Dar priešistoriniais laikais jis buvo naudojamas papuošalams ir kultiniams objektams gaminti. Iš jo buvo gaminami amuletai ir talismanai, smilkalai.
Graikijoje jis buvo vadinamas saulės akmeniu ir deginamas vietoj smilkalų. Iš jo buvo gaminamos taurės, puoštos auksu. Buvo manoma, kad į tokią taurę įpylus užnuodyto gėrimo gintaras patamsės. Kajus Plinijus vyresnysis rašė, kad skaidrusis – raudonos ir ypač aukso spalvos – gintaras romėnų buvo labai branginamas. O tokios rūšies gintaro (sukcinito) buvo galima rasti tik Baltijos pakrantėse. Jis mini Germanijos pajūrį, kuris iš tiesų, pasak tyrėjų, buvo senųjų aisčių pajūris.
Gintaro apyrankių buvo rasta ant vikingų skeletų rankų. Lietuvos pajūryje jis buvo naudojamas nuo neatmenamų laikų: juo puošėsi, gydėsi, naudojo šventajai ugniai sukurti, nešiojo kaip talismanus. Jis buvo moteriškos laimės ir taikos bei visokeriopos sveikatos šeimoje simbolis.
Dievų palaiminimas
Jau nuo tada, kai dabartinių lietuvių protėviai aisčiai (vėliau jie buvo pavadinti baltais) apsigyveno prie Baltijos jūros, kuri tada dosniai žėrė pakrantėmis gintarą, jis buvo pradėtas savaip taikyti. Jūros, kurią aisčiai garbino kaip dievybę, dovanotas gintaras jiems buvo šventas, todėl tik gimusiam kūdikiui virš lovelės būdavo kabinamas gintaro gabalėlis, kaip jūros ir saulės dievų palaiminimas bei apsauga nuo blogų dvasių. Vėliau tą gintarą augančiam vaikui užrišdavo ant kaklo kaip amuletą. Laikui bėgant, kiekviena šeima susikūrė savo tradicijas, kaip tas gintaras turi atrodyti, todėl jis buvo ir savaip drožinėjamas ir aptaisomas. Jokie namai neapsiėjo be gintaro, kuris padėdavo juos saugoti ir palaikyti gražius santykius šeimose.
Vestuvių proga jaunikis pats pririnkdavo nuotakai gintarų, jie pradžioje būdavo tiesiog suveriami ant virvutės, o laikui bėgant, atsiradus galimybių, buvo vis subtiliau įtaisomi, kad moteris galėtų jais pasipuošti. Juos uždėdavo žynys ritualo metu. Šie gintarai turėjo pasirūpinti tuo, kad moteris mylėtų savo vyrą ir jo gimines kaip savus, gimdytų jam sveikus vaikus, būtų išmintinga, sveika ir gera šeimininkė, šeimos židinio kurstytoja. Moteriai paprastai būdavo dovanojami šviesūs gintarai: ypač būdavo vertinami balti arba baltai gelsvi.
Vyrui nuotaka surinkdavo arba kitaip parūpindavo raudonojo gintaro amuletą. Jis turėdavo suteikti vyrui poreikį rūpintis savo šeima, moterimi ir šalimi, ginti juos, jei tik to reikia, sugebėjimą pradėti gražius ir sveikus vaikus, ryžto sprendžiant šeimai ar šaliai svarbius klausimus.
Saulės gabalėlis
Gintaras - mažytis saulės gabalėlis, todėl jo jėga didžiulė. Jis gali padėti žmogui bet kurioje situacijoje, apsaugodamas jį savo lauku. Jo apsauginis laukas dirba jau prieš neigiamoms įtakoms papuolant į šeimininko lauką. Jis suteikia pasitikėjimo savimi, sustiprina energinį lauką. Jei gintaras iš tiesų pradeda veikti, jis ištraukia savo šeimininką net iš beviltiškų situacijų. Tačiau labai svarbu teisingai koncentruoti savo mintis, nes jei gintaro šeimininkas turės per daug norų, gintaro energija išsibarstys ir jo pagalbos jis nepajus. Gintaras gerai veikia sveikatą ir bendrą energetiką. Tam patartina jį palaikyti po 7-10 min. prie kiekvienos čakros. Paskui akmenį būtina apvalyti. Jei šeimininkui gresia pavojus, gintare gali atsirasti įtrūkimų arba burbuliukų.
Gintaro poveikio platumos
Kiekvienas mineralas turi savo pagrindinę temą ir aiškią funkciją joje. Gintaro tema – apvalymas. Funkcija – apvalyti nuo viso to, kas nėra natūralu.
Todėl gintarą vis labiau pamėgsta žmonės, propaguojantys sveiką ir ekologišką gyvenseną.
Gintaras – energetiškai be galo lengvas. Jo lengvumas natūralus ir plastiškas, švelniai apsupantis ir liūliuojantis žmogų kaip rami jūra. Žmogui, kuris jau yra prasivalęs, jis padeda virsti lašeliu jūroje, smiltele pajūryje: viskuo ir niekuo. Taip ateina „gintarinis apsivalymas“. Dar aiškiau nei paprastai ir plačiau, nei gali suprasti protas, atsiveria visa kūrinijos didybė ir mastai, kartu jaučiantis jos dalimi ir pajuntant begalinį vientisumą su ja visa.
Toks žmogus pasijunta mažyčiu krisleliu, kuriame nėra jokių norų ir siekių, jokių ydų ir jokių stiprybių, kartu pasijusdamas visu didžiuliu kūrinijos kūnu, kuriame telpa ir kosmosas, ir Žemė, ir akmenys, ir augalija, ir gyvūnai, ir kiti žmonės, kaip, beje, ir visi pasauliai su jų nematomais gyventojais. Jis tampa vienu metu ir žeme, ir oru, ir vandeniu, ir ugnimi. Tas supratimas ateina lengvai ir natūraliai, jame tiesiog savaime liekant. Tokios sąmonės žmogus gali panaudoti gintarą įvairiapusiškai. Taip ir darė senieji aisčių žyniai bei kitų kraštų plačios sąmonės šamanai.
Tik nuo konkretaus žmogaus vidinio apsivalymo priklauso, kaip giliai jis visu tuo taps. Tačiau bet kuriuo atveju gintaras lengvai ir paprastai tirpina pyktį, pavydą, vertinimus, skirstymus. Jis skatina žmogų tapti amorfinį, nes tokią struktūrą turi pats. Jei tai pavyks, aiškiai suprasite, kad amorfinėje struktūroje telpa visos kitos struktūros, kad joje ištirpsta visos mąstymo formos. Lieka tik vienas žinojimas: esu čia ir darau tai, ką turiu daryti dabar – vakar jau buvo, todėl tai, ką vakar savo mintimis, žodžiais ir darbais sukūriau, turiu šiandien, o rytojų kuriu šiandien, nes rytojus rytoj irgi bus šiandien...
Kiti mineralai ir organinės medžiagos veda į tai per vidinių problemų pamatymą ar net išbandymus, o gintaras daro tai savaime tam, kuris jau priartėjo prie to pats. Tam, kuriam dar sunku suprasti tai, kas čia rašoma, gintaras, sušildo širdį, nuramina nervų sistemą, apvalo mintis ir emocijas. Tada žmogus tiesiog maloniai ir jaukiai jaučiasi.
Dvasia atbudusio žmogaus rankose jis pabunda tuoj pat, įliedamas jam dar daugiau pilnatvės, vidinio saulėtumo, kūrybinio įkvėpimo, proto ramybės. Jis padeda neskubant priiminėti sprendimus, lyg savaime gimstančius jį nešiojančiojo centre, neprisiimti kažkieno primetamų įsipareigojimų, užduočių, įperšamų pažadų, vadinasi, skatina elgtis taip, kaip reikia dabar. Jis nuveda ten, kur jo šeimininkas turi dabar būti, ir atveria tai, ką jam jau galima atverti. Jis suteikia galimybę pailsėti ir nepertempti nervų sistemos. Ramina perdėtą atsakomybės jausmą ir norą viską kontroliuoti.
Tiems, kuriuos gintaras myli ir globoja, jis traukia sveikatą, ilgaamžiškumą, sėkmę šeimoje ir kasdienybės reikaluose bei nuolatinę, bet saikingą gerovę. O myli jis nuoširdžius, tyrus, ramius, natūralius žmones, kurie, kaip ir jis pats, nesiekia atrodyti išskirtiniai, o tyliai, ramiai daro savo darbą, kad ir koks jis būtų – valstybės žmogaus ar žemdirbio.
Todėl gintaro žmogus pamažu neišvengiamai natūralėja pats. Tas natūralumas atsiranda ne tik jame, jo elgesyje, tačiau ir jo aplinkoje bei, žinoma, darbuose. Todėl gintaro plukdoma sėkmė ir yra savaiminė, natūrali: dėl jos nekovojama. Ji tiesiog ateina nuosekliai ir sąmoningai dirbant.
Jis akmuo tų, kurių profesija laisva – menininkų, tautodailininkų, ypač dirbančių su medžiu, akmenėliais, siūlais, medžiagomis ir pan. Jis labai tinka Baltijos jūros regiono istorikams, archeologams ir visiems, kurie vienaip ar kitaip dirba su praeities tradicijomis. Jis daug atvers rašytojams, norintiems atspindėti Lietuvos istoriją ar tiesiog savo šalies senas tradicijas, režisieriams, siekiantiems savo kūriniuose daryti tą patį.
Tad gintarą dar galima vadinti pagalbininku tiems, kurie siekia vienaip ar kitaip išsaugoti tradicijas.
(fone) Gintaro spalvos
Gintaras baltų žyniams asocijavosi su saule, paskendusia jūroje. Jie sakydavo, kad kai saulė leidžiasi ir dangus yra be galo tyras ir vaiskus, gimsta baltas arba gelsvas peršviečiamas gintaras. Jį laimina pati saulė, todėl jis neša gėrį, džiaugsmą, pilnatvę ir sėkmę. Todėl jį turi nešioti šalies vadovai ir kilmingieji.
Kai saulei leidžiantis dangus yra kiek padūmavęs, gimsta netyras, tačiau geltonas gintaras. Jis neša supratimą, sveikatą ir apsaugą. Jį turi nešioti vaikai ir moterys, be to, jis labai gerai tinka gydymui.
Kai saulei leidžiantis danguje debesys nusidažo raudonai, gimsta raudonas gintaras. Jis suteikia drąsos, ryžto ir sėkmės aukojantis dėl kitų. Jį turėtų nešioti kariai ir kiti narsūs vyrai.
Kai saulei leidžiantis danguje išryškėja debesų kryžiai, gimsta mėlynas gintaras. Jis atveria žinojimą, supratimą ir sugebėjimą padėti kitiems. Jį gali nešioti žyniai ir visi, kurių darbas – savo supratimu ir žiniomis padėti kitiems.
Kai danguje matyti balti plunksniniai debesėliai, sumišę su kryžiais, gimsta itin vertingas mėlynai baltas gintaras. Tai dieviškosios išminties ir dievų malonių gintaras. Jį gali nešioti vyriausieji žyniai, kurie moka savo išmintį pritaikyti ir kurie negaili perduoti dievų malonių žmonėms ir šaliai.
Kai dangų gaubia pilki, sunkūs debesys, gimsta rudas gintaras. Šis gintaras tinka sunkioms ligoms gydyti, ypač kai žmogus nebegali savęs valdyti. Jį gali nešioti tie, kurie bijo tamsos ir blogų dvasių arba tos dvasios yra apsigyvenusios jame.
Kai dangų dengia juodi, sunkūs debesys ir saulės net nematyti, gimsta juodasis gintaras. Jis tinka palydėti į protėvių pasaulius. Jis nenešiojamas, o uždedamas ant mirusiojo krūtinės, kad gražiai ir tiesiai nuvestų į atsivėrusią nežemišką šviesą. Su juo jis ir sudeginamas.
(fone)Mineralogija
Gintaras nėra mineralas. Tai fosiliniai sakai, randami Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse. Pasaulyje randama apie 150 fosilinių sakų rūšių. Anksčiau mokslininkai gintaro išskirtinumu laikė jo gebėjimą degti. Vėliau – augalinę kilmę. Šiais laikais tarp mokslininkų sutarta gintaru vadinti tuos fosilinius sakus, kurie turi gintaro (arba sukcinitinės) rūgšties. Šis gintaras susiformavo iš tam tikros pušų rūšies, vadinamos Pinus succinifera, ir vadinamas sukcinitu. Jo sudėtyje yra 3–8 proc. gintaro rūgšties.
Pagal mineralogą Walterį Schumaną gintaro amžius siekia apie 50 milijonų metų. Daugiausia randamos formos primena lašą ar gumbą. Jų struktūra homogeninė arba su luoba. Randama didesnių kaip 10 kg gabalų. Pasitaiko intarpų, kurie iš tiesų yra vabzdžiai ar augalų dalys. Tai vadinama inkliuzais.
Radimvietės: Baltijos jūros regionas - Kaliningrado sritis (išgaunama apie 90 proc. viso pasaulio gintaro), Lenkija, Lietuva.
Baltijos gintaras sukcinitas pirmiausia painiojamas su kitais fosiliniais sakais ir gintarais, kurie neturi gintaro rūgšties, tačiau vis dėlto vadinami gintaru. Taip pat painiojamas su geltonu fluoritu, geltonu riolitu iš Grenlandijos, jūros puta, marmuriniu oniksu.
(Fone) Padirbinėjimai:
Deja, net pačioje Lietuvoje gintaro imitacijos ir lydytas gintaras jau viršija 40 procentų visos parduodamos gintaro produkcijos. Lydyto ir presuoto gintaro gaminių gausu prabangiuose Lietuvos gintaro salonuose. Tik apie dešimtadalis išgaunamo gintaro tinka juvelyrikai, todėl nenuostabu, kad prekyboje gausu jo imitacijų.
Net pačiame Kaliningrado gintaro kombinate gintaras yra presuojamas (apie 30 proc. visos išgaunamos žaliavos), lydomas, kaitinamas ar kitaip paveikiamas, kad taptų tinkamas juvelyrikai. Gintaro imitacijoms naudojamos tiek natūralios medžiagos (pvz., kopolas), tiek įvairiausi plastikai, stiklai ar kitos dirbtinės medžiagos:

Citata: „Gintaras turi didelę medicininę reikšmę. Tai universalus organizmo valytojas. Jį ilgai nešiojant prie kūno, apsivalo net astraliniai šlakai, o ką jau kalbėti apie fizinį kūną. Tai astralinis asinezatorius.“
Rusijos astrologas Pavelas Globa
Citata: „Gintaras moka džiaugtis ir žaisti, nes tokia jo prigimtis. To moko jis ir tuos, į kieno rankas patenka. Jame – jūros gylis ir jos bangų žaismė bei sustingusi saulės šiluma.“