Paslaptingoji gintaro rūgštis

Vargu ar kuris kitas gamtinis vaistas gali būti toks veiksmingas pačiais įvairiausiais atvejais

Anatolijus Malovičko

Natūropatas

Žurnale “Miškai” š. m. Nr. 2 buvo rašyta apie mums gerai pažįstamo gintaro prigimtį, geologinę praeitį, fizines, chemines ypatybes ir apie dar nelabai pažįstamas jo gydomąsias galias. Šįkart išsamiau - apie svarbiausią gintaro gydomąją substanciją.

Buvo net slaptas ginklas

Sovietų laikais išsamios žinios apie gintaro rūgštį buvo griežtai įslaptintos, nors ji įvairių atmainų gintaro pavidalu žinoma nuo senovės. Slaptumas buvo grindžiamas tuo, kad gintaro rūgštis įėjo į kosmonautų, narų, spec. dalinių smogikų ir t.t. reablitacijos priemones, t.y., buvo sėkmingai naudojama ten, kur reikėjo nuolat ištverti didelius fizinius ir psichologinius krūvius. Mat gintaro rūgštis gali labai greitai suteikti naujos jėgos, energijos, taip reikalingos organizmui, išsekintam didelės fizinės įtampos ir nuolatinių stresų.

Gintaro rūgštis gyvuose organizmuose

Paprastai gintaro rūgštis išgaunama iš gamtinio gintaro. 250°-230° temperatūroje gintaras išsilydo ir užverda. Garinant iš jo išskiriamas tamsiai raudonas gintaro aliejus, kristalinė gintaro rūgštis, taip pat gintaro kanifolija. Įvairios kilmės gintare būna nuo 2,5 iki 8 nuošimčių gintaro rūgšties.

Kasdien mūsų sveikas organizmas pagamina apie 200 g gintaro rūgšties ir pats ją sunaudoja savo reikmėms. Ką mes besuvalgytume – baltymus, riebalus, angliavandenius – viskas virsta tam tikromis organinėmis rūgštimis (vadinamasis Krebso ciklas). Tasai Krebso ciklas, kvėpavimo grandinė ir energijos akumuliacijos sistema sukasi mitochondrijose – ląstelių vidaus organoiduose, kurie ir yra energijos versmė. Būtent mitochondrijose sudega įvairiausios medžiagos, jos paverčiamos ATP nukleotidu (adenozin-5’-trifosfatu), kuris yra visų organizmo audiniuose vykstančių procesų energetinis kuras.

Rūgštys – organizmo degalai

Mitochondrijose susidaro ir tolesnėse reakcijose sunaudojama taip pat ir gintaro rūgštis. Kai pakanka deguonies, visos organinės rūgštys ( o per parą organizmas pasigamina apie 5 l druskos rūgšties ir 1 l acto rūgšties) sudega ląstelių mitochondrijose su patiekiamu oro deguonimi, taip pat ir gintaro rūgštis. Kraujo apytakoje ne mitochondrijose, ne ląstelėse jos paprastai nėra. Ji atsiranda tam tikruose audiniuose ne mitochondrijose tik visiškai nesant deguonies, arba gilios hipoksijos būvyje, kaip kad nutinka, pvz., narams intensyviai dirbant ir nepapildant organizmo energijos išteklių. Taigi kraujotakoje atsiradusi gintaro rūgštis – signalas, kad kažkur organizne nebėra energijos išteklių arba jaučiamas deguonies badas.

Tikrasis jaunystės eliksyras

Deguonies ir energijos apykaitos sutrikimai paliečia ląstelės paveldimumo aparatą, ląstelės DNR vyksta mutacijos. Yra ištisa klasė ligų, kurios vadinamos mitochondrinėmis. Tai ligos, susijusios su nervų sistemos irimu – Alzheimerio sindromas, Parkinsono liga ir kt., vienaip ar kitaip susijusios su audinių sutrikimais – kardiomiopatija, raumenų distrofija, diabetu ir kt. Čia gali padėti tik natūralūs, gamtiniai antioksidantai. Geriausias iš jų – gintaro rūgštis. Ji gali būti panaudota kaip labai veiksmingas kryptinio mitochondrinio veikimo antioksidantas. Gintaro rūgštis teikia daugiau vilčių, kadangi gerina apskritai medžiagų apykaitą, padeda šalinti atmirusias ląsteles, toksinus, gerina kraujo pritekėjimą. Taigi gintaro rūgštis turi aiškų atjauninamąjį poveikį. Ypač tai svarbu pagyvenusiems. Jiems vietoj vaistų nuo skrandžio, širdies, kepenų, pagaliau ir nuo senėjimo – visko kartu – geriau gintaro rūgštis!

Poveikis daugialypis

Gintaro rūgšties poveikio diapazonas fantastiškas: ji stimuoliuoja nervų sistemą, stiprina inkstų ir žarnyno veiklą, naudojama kaip priešstresinė, priešuždegiminė ir antitoksinė premonė. Naudojama gydyti įvairios prigimties anemijoms, aštriems radikulitams, chroniškoms širdies-kraujagyslių ligoms (koronarinei aterosklerozei ir persirgtam miokardo infarktui). Ypač gerai veikia gintaro rūgštis gydant širdies raumens patologijas. Pati rūgštis - absoliučiai nekenksminga, nesikaupianti medžiaga.

Nuo traumų, uždegimų iki diabeto

Gerai veikia medicininės tulžies kompresai, pridėjus gintaro rūgšties - sparčiai išnyksta sumušimų skauduliai, trauminiai sutinimai.

Skydliaukės uždegimai atsileidžia, įtrynus gintaro aliejaus (tik jo nemalonus kvapas). Galima sėmingai nešioti gintaro karolius, į vidų naudojant gintaro rūgštį.

Gintaro rūgštis veiksminga prieš ketoninę acidozę diabeto ir nutukimo atvejais. Preparatas kelia darbingumą ir mažina metabolinę acidozę.

Gintaro rūgštis stimuliuoja organizme savo insulino gaminimąsi, o jos reguliacinė veikla didina organizmo atsparumą ir padeda jam normalizuoti medžiagų apykaitą.

Sergančioms kepenims ir inkstams

Gintaro rūgšties priešuždegiminis poveikis pasitvirtino hepatito ir kepenų cirozės atvejais, kepenų onkologijoje. Kartu kitų vaistų veiksmingumas padidėja 40 nuoš., kepenų ląstelės pasisavina net 60 kartų daugiau deguonies. Ji padeda sergant kepenų akmenlige, sustiprindama druskų išsiskyrimą, ardo akmenis ir gerina kepenų drenažą. Pagerėja visi kepenų biocheminės veiklos požymiai.

Gintaro rūgštis pagreitina alkoholio sudegimą organizme ir greitai pašalina pagirių sindromą (dozė truputį didesnė, negu paprastai – 8 – 12 tablečių per dieną).

intaro rūgštis teigiamai veikia inkstus ląstelių lygmenyje. Pielonefrito atveju ji slopina uždegimą. Gintaro rūgštis stiprina kitų vaistų poveikį, jų dozes galima mažinti.

Gerina visą kraujotakos sistemą

Gintaro rūgštis teigamai veikia visą organizmo skysčių aplinką. Todėl gintaro rūgštis sėkmingai naudojama atstatyti vietinei kraujotakai, ji tarytum pavaro kraują, valo kraujagysles nuo druskų, šalina uždegimus.

Ši ypatybė išnaudojama gydant varikozinį venų išsiplėtimą, atstatant venų vožtuvų darbą. Puikiai veikia gintaro rūgštis gydant aterosklerozę, hipertoniją, širdies išeminę ligą, aritmiją.

Gintaro rūgšties preparatai sėkmingai naudojami kompleksinėje kraujagyslių sutrikimų terapijoje, ypač po insulto, infarkto, gerina kapiliarinę kraujotaką, sumažina ląstelių deguonies poreikį hipoksijos atveju.

Gintaro rūgštis normalizuoja histamino ir serotonino kiekį kraujyje ir pagerina mikrocirkuliaciją organuose ir audiniuose, nepaveikdama arterinio kraujospūdžio ir širdies darbo. Kraujotaka širdyje, veikiant gintaro rūgščiai, pagerėja, padidėja širdies pajėgumas pakelti didelius fizinius krūvius. Tai gali būti naudinga sportininkams, jei norima be pašalinių reiškinių padidinti ištvermę, nenaudojant dopingo.

Pagalbininkė moterims

Neįkainojamą pagalbą teikia gintaro rūgštis gydant moterų lyties organų uždegimines ligas. Čia ji naudojama kaip veiksmingas biostimuliatorius. Sėkmingai gydoma:

a) kolpitas – vaginos gleivinės uždegimas dėl infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimo, hormonų nepakankamumo (ankstyvas klimaksas, kiaušidžių pašalinimas, senatvė). Per ankstyvas klimaksas dažniausiai susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais, ir čia padeda gintaro rūgštis.

b) gimdos kaklelio erozija – padeda užgyti be randų.

c) taip pat veiksminga gintaro rūgštis gydant mastopatiją, cistas, miomas ir nevaisingumą. Efektas veikiausiai susijęs su patologinio ląstelių dalijimosi stabdymu, dėl ko auglys virsta atmirusių ląstelių sankaupa ir palengva išnyksta.

Tęsinys kitame numeryje

Žurnalas „Miškai“, 2010 m. balandis, skiltis „Būkime sveiki“