GINTARO ALIEJUS

Gintaro aliejus – antrasis gamtinės kilmės gintaro preparatas po gintaro rūgšties. Tai eterinis aliejus, tačiau priešingai nei kiti žinomi eteriniai aliejai, jis gali būti panaudotas kaip natūralus antiseptikas, spartinantis žaizdų gijimą bei savo efektyvumu lenkiantis kitus panašios paskirties vietinės gamybos ar atvežtinius gaminius. Jis pasižymi imunitetą stimuliuojančiu poveikiu, antivirusinėmis savybėmis, energijos sužadinimo efektu, aktyviai atjaunina ir regeneruoja odos ląsteles.

Gintaro aliejus išgaunamas gintaro lydimo metu, kurio eigoje susiformuoja trys produktai: gintaro rūgštis, lydytas gintaras ir gintaro aliejus. Žaliavai naudojami gamtinio gintaro gabalai, kurių diametras iki 5mm. Jie patalpinami į specialias kolbas ir vykdomas gamtinio gintaro lydymas 350–370°C temperatūroje. Šis būdas leidžia išgauti eterinį aliejų iš netradicinės žaliavos, kurios ilgas galiojimo laikas, jis patogus naudoti ir veikia kaip antiseptikas. Tokiu būdu išgautas gintaro aliejus tampa gamtiniu antibiotiku, kurio veikimo sfera žymiai platesnė nei žinomų eterinių aliejų, kurie naudojamo tik kaip aromatai ir kosmetinio aliejaus gamyboje. Eteriniai aliejai – tai deficitinės ir brangios prekės, kurie plačiai pritaikomi medicinoje, parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, farmacijoje bei buityje. Svarbus eterinių aliejų bruožas yra tai, kad jie greitai įsigeria į odą ir patenka į kraujagysles dėl ko pasižymi greito poveikio efektu.

Gintaro aliejaus poveikis buvo pastebėtas analizuojant gijimo procesų suaktyvėjimą: žaizdos sugydavo per fiziologiškai minimalų laikotarpį nepalikdamos randų, taip pat jos greičiau apsivalydavo nuo negyvų audinių, fibrinio poveikio; granuliacijos tapdavo sausos, ryškiai raudonos spalvos; žaizdas pavykdavo paruošti autodermoplastiko operacijai per žymiai trumpesnį laiką

Gintaro aliejus naudojamas gydant:

• Sutrikimus, atsiradusius dėl skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų;

• Sutrikimus dėl tiesiosios žarnos opos;

• Odos susirgimus: šunvotės, spuogai, piodermija, impetigas, dermatomikozės, dermatofatija, odos pūslelinė, juostinė pūslelinė, žvynelinė, burnos kampų įtrūkimai;

• Chirurginius susirgimus: odos landuonis, apynaginio volelio pūlingas uždegimas, trofinė opa, pragulos, nudegimai, pūlingos žaizdos.

• Įsipjovimus ir įbrėžimus, mėlynes, pragulas, nusidilginimą, nuospaudas, gumbus, karpas, vamzdžių įgėlimus.

• Buityje gintaro aliejus gali būti naudojamas oro dezinfekcijai patalpoje, norint atsikratyti blakėmis, erkėmis ir esant naminių gyvūno odos uždegimams.

Į 50g paprasto kremo indelį galima įlašinti dešimt gintaro aliejaus lašų ir viską sumaišyti. Toks preparatas pasižymi odos atnaujinimo efektu (atjaunina ir regeneruoja), o taip pat greitai pašalina uždegiminius odos procesus. Gydant spuogus gintaro aliejus įlašinamas į kosmetinį vandenį, santykių 10 ml/5lašai.

Gintaro aliejus nesukelia odos perštėjimo ar alerginio poveikio. Greitai ištirpsta alyvuogių, abrikosų, migdolų aliejuose, santykiu 1:20; jis netirpsta vandenyje, naudojamas masažo metu bei kremuose ir losjonuose. Gintaro aliejaus tirpumas augaliniame aliejuje leidžia ženkliai praplėsti jo naudojimo sferą, būtent naudoti jį kaip maisto papildą. Galimas toks panaudojimas:

• 20% gintaro aliejaus ir lecitino tirpalas;

• 20% gintaro aliejaus ir lanolino tirpalas;

• 20% gintaro aliejaus ir augalinio aliejaus tirpalas, vidiniam naudojimui.

Norint išgauti didesnę tirpalo koncentraciją užtenka gintaro aliejų sumaišyti su bet kokiu augaliniu aliejumi, santykiu 1:5.

informacija paimta iš www.medicalamber.com